Naujasis A. Puipos filmas ekranus pasieks kitų metų pradžioje.
Be Jurgos, bet apie Jurgą. Režisierius Algimantas Puipa ekranizuoja dar vieną Jurgos Ivanauskaitės romaną, šį kartą – „Miegančių drugelių tvirtovę“. Būsimajame filme pagrindinis vaidmuo atiteko kūrėjo žmonai, save mieliau vadinančiai antrąja režisiere nei aktore, Janinai Lapinskaitei.
Filmo ištraukų pristatymo metu tarptautiniame moterų kino festivalyje „Šeršėliafam“ A.Puipa pripažino, jog šis susitikimas su žiūrovais jam neįprastas. Esą paprastai režisierius baigiamaisiais filmo kūrimo etapais dalijasi su artimiausiais draugais, dažnai tos srities specialistais. Todėl į mažąją kino klubo „Pasaka“ salę susirinkusius A. Puipos ir J. Ivanauskaitės kūrybos gerbėjus režisierius meiliai vadino savo draugais, kuriems jis pasiryžęs patikėti slapčiausius dar niekur ir niekam nerodytus kadrus iš filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“, ekranus išvysiančio tik kitų metų pradžioje.
Kodėl tik tuomet? Režisierius šmaikščiai atsakė bijantis, kad Tado Blindos kanopos nesutryptų jo kuriamo kuklaus filmo („Tadas Blinda“ turėtų artimiausiu metu pasiekti kino sales).
Kodėl vėl J. Ivanauskaitė ir vėl jos romanas? A. Puipa yra sakęs, kad jaučiasi taip, lyg kurtų apie Jurgą, bet be Jurgos. Filme, kaip ir visoje J. Ivanauskaitės kūryboje, bus daug sapnų ir vizijų, bet režisierius priduria, jog knygos skaitytojai ko gero susikurs savo vizijas, kurios visiškai skirsis nuo perteikiamų režisieriaus.
Nors filmas iš pradžių turėjo būti kuriamas kur nors pietrytiniame Sibire – Buriatijoje ar Mongolijoje – tam, žinoma, neužteko per krizę pradėto filmo biudžeto. Tačiau stilistiškai viskas buvo išspręsta dar išmaniau – suradus baltą dykumą Lietuvoje.
Vienas pagrindinių režisieriaus sumanymų – pasirinkti dar nematytus jaunus aktorių veidus. Naujajame filme vaidins TV ekranuose nesirodančios talentingos aktorės. Su jomis, kaip prisimena A. Puipa, buvo ir ašarų ir juoko – juk moterys gali būti tokios nenuspėjamos. Nuo nemalonių atsitiktinumų, pasak režisieriaus, jį labiausiai apsaugojo žmona, J. Lapinskaitė, „33 bendro gyvenimo metus mokiusi pažinti moteris“.
Banalybių ir klišių apie moteris, bent jau iš trumpo filmo apie filmą pristatymo, režisieriui, atrodo, pavyko išvengti. Sudėtingą ir prieštaringą siužeto liniją – prostituciją – A. Puipa stengėsi plėtoti pasitelkdamas charakteringai kuriamus jaunų aktorių personažus. Jeigu žiūrovas mano, kad prostitucija – tai tik trumpi sijonai, tonos makiažo ir stoties rajonas, ką jau sėkmingai įteigė rusiškos ir amerikietiškos filmų industrijos, šis filmas tikrai pakeis jo nuomonę.
