(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Žaliavų kainų pokyčiai pasiekė galutinį pirkėją
Medvilnės produktus Lietuvoje jau branginantys gamintojai džiugiomis žiniomis nelepina. Net jei medvilnė kiek pigs, atsipūsti neleis kitų žaliavų kainos.
Specialistai prognozuoja, kad 2011–2012 metų sezoną pasaulyje medvilnės gamyba išaugs 9 proc. ir šios žaliavos kainos, palyginti su dabartiniu rekordiniu jų lygiu, greičiausiai šiek tiek sumažės. Tarptautinis medvilnės konsultacinis komitetas įspėja, kad vis dėlto kainos išliks aukštesnės nei vyravusios per pastarąjį dešimtmetį.
Pasaulio medvilnės kainos šiemet vėl buvo rekordinės dėl riboto tiekimo, tvirtos paklausos ir JAV dolerio smukimo. Žaliavą labiausiai brangino didėjanti paklausa Kinijoje. Čia medvilnę auginantys ūkiai dėl kainų augimo pradėjo kaupti didesnes atsargas. Be to, pasaulį drebino stichinės nelaimės, paveikusios derlių. Ir dabar Australijoje, ketvirtojoje pagal kiekį pasaulyje medvilnės eksportuotojoje, dar esą laukiama prastesnio derliaus nei prognozuota.
„Aš tik laukiu, kada tos kainos stabilizuosis, ir dar geriau, jos pradės kristi. Medvilnė brangsta ne tik šį vasarį, stipriai brango jau ir pernai. Visi brangimai bendrai neigiamai paveikė mus, nes mes nesugebėjome pakelti kainų tiek, kiek kilo žaliava“, – sako Nerijus Vilūnas, „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius.
Tikisi didesnės reklamos rinkos
Pernai Lietuvos reklamos rinka traukėsi 1,5 proc. iki 324,6 mln. Lt, rodo tyrimų bendrovės „TNS LT“ metinė reklamos pajamų ataskaita. Prognozuojama, kad šiais metais reklamos pajamos augs 11 proc.
„2010-ieji reklamos rinkai – stabilizacijos metai, sulaukėme geresnių rezultatų nei tikėjomės“, – komentuoja Gytis Juodpusis, tyrimų bendrovės „TNS LT“ direktorius.
Teigiamus pokyčius visoje rinkoje lėmė geresni televizijos rezultatai. Ši žiniasklaidos priemonė pasiekia didžiausią dalį visuomenės, ji uždirba beveik pusę visų reklamos pajamų šalyje. 2010 m. televizijos pajamos augo 5,5 proc.
„TNS LT“ apklausti žiniasklaidos specialistai prognozuoja, kad 2011 m. televizijos reklamos apimtis augs 10 proc., o radijuje nebekris. 2010 m., palyginti su 2009 m., radijas uždirbo 7,1% mažiau pajamų.
Internete pernai reklamos pajamos augo 25 proc., iki 25 mln. Lt. Prognozuojama, kad 2011 m. jos kils dar 23 proc. Šis žiniasklaidos kanalas uždirba 8 proc. visų reklamos pajamų šalyje.
Dėl interneto augimo sunkiausiai išgyvena laikraščiai – antra pagal dydį žiniasklaidos priemonė Lietuvoje. Ji gauna beveik 19 proc. visų reklamos pajamų. 2010 m. reklamos apimtis laikraščiuose krito 17 proc. Viliamasi, kad šiais metais pajamos nekis. Žurnalų pajamos pernai mažėjo 6 proc.
„Lietuvos rytas“
Atšaldys atomines ambicijas?
Sprogimai atominėje elektrinėje Japonijoje gali ataušinti norą statyti tokias elektrines visame pasaulyje. Tad ir Lietuvai rasti palaikymą dėl naujos atominės elektrinės Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bus sunkiau.
„Seniai buvo žinoma, kad jeigu, neduok Dieve, kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian” rašo, jog ir valdžia, ir verslininkai yra sunerimę, kad žinios apie tokias nelaimes, kokia nutiko Japonijoje, pristabdytų planus šalyje pastatyti dešimt naujų atominių elektrinių.
Panašiai nuogąstauja ir JAV dienraštis „The Wall Street Journal”. Jis primena, kad 1979 metais užsiliepsnojus atominei elektrinei Pensilvanijoje šalies vyriausybė naujų atominių elektrinių statyti neleido trisdešimt metų.
Tuo tarpu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą: „Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje.“
Automobilių pardavėjai ėmėsi nuomos
Nepavyksta parduoti – nuomok. Taip nusprendė oficialūs automobilių gamintojų atstovai, mat daugybės iš klientų atgaunamų automobilių likutinė vertė paprastai būna didesnė nei rinkos. Tad nuomoti gerokai paprasčiau nei parduoti.
Oficialios „Opel”, „Chevrolet” ir „Saab” atstovybės bendrovės „Vilniaus žaibo ratas” komercijos direktorius Vilandas Burnys aiškino, kad jų įmonė šiuo metu nuomoja apie 100 iš klientų grįžusių automobilių. Daugiausia – trejų ketverių metų senumo „Opel Astra” ir „Corsa”.
Pagal 2007 ar 2008 metais sudarytas sutartis gamintojų atstovai įsipareigojo po kelerių metų eksploatavimo išpirkti automobilius iš klientų už didelę likutinę vertę. Kadangi naudotų mašinų kainos kritusios, tokie iš klientų gauti automobiliai yra 10–15 procentų brangesni nei rinkoje ir juos parduoti tikrai yra nepaprasta užduotis.
„Lietuvos žinios“
Įtarimai geležinkelių įmonėms dėl kartelio
Europos Komisija (EK) įtaria, kad Baltijos šalių geležinkelių įmonės sudarė kartelinį susitarimą. Neoficialiai teigiama, kad tyrimas atliekamas, gavus Lenkijos koncerno „Orlen“ skundą.
Manoma, kad kartelį galėjo sudaryti Lietuvos ir Latvijos geležinkeliai. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketvirtadienį pranešė, kad bendrovėje lankėsi EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai. Bendrovės žiniomis, Komisijos atstovai surinko medžiagą, pagal kurią ir bus sprendžiamas „Orlen“ skundo pagrįstumas. EK atstovybės Rygoje vadovė Iveta Šulca Latvijos dienraščiui „Telegraf“ sakė, kad Komisija ir Latvijos konkurencijos tarnyba atliko Latvijos valstybės valdomos geležinkelių įmonės patikrinimą.
„Vilniaus diena“
Prasideda deklaravimo maratonas
Elektroninėje erdvėje šimtai tūkstančių gyventojų jau gali rasti iš dalies arba visiškai užpildytas pajamų deklaracijas. Tačiau ne visi jas galutinai užpildę gyventojai galės susigrąžinti pinigų iš valstybės biudžeto.
Preliminariais skaičiavimais, gyventojai turėtų susigrąžinti apie pusantro šimto milijono litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos. Tai panaši suma, kokia buvo ir pernai, tačiau bene dukart mažesnė nei ankstesniais metais.
Tačiau į biudžetą bus grąžinta apie 25 mln. litų. GPM ar PSD turės primokėti apie 280 tūkst. žmonių, permokas iš biudžeto atgaus iki 600 tūkstančių.
