Ekonomistai tarp žemės drebėjimo padarinių mini ir didėsiančią Japonijos skolą.
Japonija, kurią sukrėtė žemės drebėjimas ir cunamis, gali patirti laikinų ekonominių sunkumų, o vėliau išgyvens pakilimą. Tačiau ekonomistai įspėja, kad gana didelė nusiaubtų miestų atstatymo kaina gali padidinti valstybės skolos naštą.
Ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių dar skaičiuoja žmonių aukas ir baiminasi pakarotinių smūgių iš žemės gelmių. Šiuo metu stengiamasi išvengti atominės katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje, kur vis dar išlieka pakartotinio sprogimo tikimybė.
Šaliai jau ima stigti elektros, nes Japonijoje buvo išjungti 11 iš 50 atominių reaktorių, kurie patenkindavo 30 proc. elektros energijos poreikio. Tiekėjai negali aprūpinti gyventojų elektros energija, todėl įvairiose šalies dalyse nuspręsta po kelias valandas nutraukti elektros tiekimą. Valdžios pareigūnai kreipėsi į gyventojus prašydami namuose naudoti kuo mažiau buities daiktų ir taupyti elektrą, kad šią būtų galima nukreipti į pramonės įmones.
Kol kas dėl elektros tiekimo problemų veiklą sustabdė nemažai šalies gamyklų, taip pat didžiosios automobilių gamintojos: „Toyota“, „Honda“, „Nissan“.
Šalies valdžios atstovai žemės drebėjimo ir cunamio padarinius vadina katastrofiškais. Neoficialiais duomenimis, vien žemės drebėjimo padaryti nuostoliai gali siekti apie 400-500 mlrd. JAV dolerių.
Vis dėlto ekonomistai nesitiki, kad gamtos stichijos žala šalies ūkiui viršys 1995 m. žemės drebėjimo Kobėje padarytus nuostolius, kai ekonomika smuko 2 proc. Tačiau dabartinė Japonijos ekonomikos padėtis yra labiau komplikuota, nes šalis yra prislėgta didelės valstybės skolos, kuri dukart viršija 5 trilijonų JAV dolerių vertės bendrąjį vidaus produktą, skelbia „Reuters“.
Ekonomistai tvirtina, kad kol kas tragedijos Japonijoje padarinių mastas nėra aiškus, ypač po šeštadienį įvykusio sprogimo vienoje iš atominių elektrinių, po kurio užfiksuotas radiacijos nuotėkis. Ir nors dauguma analitikų pripažįsta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Japonijos ekonomika neaugs, tačiau vėliau šiais metais turėtų atsigauti.
Pasaulio ekonomika taip pat neturėtų pajusti itin didelių gamtos stichijos Tekančios saulės šalyje padarinių, nes Japonija nėra globalaus ūkio augimo variklis, taigi šios nelaimės ekonominę įtaką nusveria dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kylančios naftos kainos.
Ekonomistai prognozuoja, kad pirmąjį ketvirtį Japonijos BVP turėtų smukti, tačiau prasidėjus miestų atstatymo darbams, per artimiausius tris ketvirčius ekonomika augs apie 3 proc., jeigu įvykiai klostysis panašiai, kaip po 1995 m. žemės drebėjimo, siekusio 7,2 balo, Kobėje.
Nuo kovo 11-ąją kilusio žemės drebėjimas ir cunamio labiausiai nukentėjo Sendai miestas ir apylinkės, kur iki tol buvo nemažai automobilių ir puslaidininkių pramonės gamyklų.
Japonijos BVP paskutinį 2010 m. ketvirtį, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, krito 1,3 proc. Prieš stichinę nelaimę „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad šios šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį augs apie 0,5 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu.
Šiuo metu analitikai atkreipia dėmesį, kad vienas skaudžiausių žemės drebėjimo padarinių gali tapti didėjanti Japonijos valstybės skola. Didžiausią sugriautų regionų atstatymo išlaidų dalį teks prisiimti vietos ir centrinei šalies valdžiai, kuri jau iki nelaimės stengėsi sustiprinti valstybės skolos kontrolę.
Anot „Mitsubishi UFJ Securities“ ekonomisto Brendano Browno, labai tikėtina, kad skolos aptarnavimo išlaidos gali padidėti nuo 2 iki 10 proc. BVP. Nesitikima, kad Japonija pradės restruktūrizuoti skolas, tačiau investuotojai gali tikėtis aukštesnės infliacijos ir silpnesnės nacionalinės valiutos, kas galėtų padėti šaliai lengviau pakelti didėjančią skolų naštą.
Be to, artimiausiu metu gali būti sumažinti ir Japonijos skolinimosi reitingai.
