Kylančios degalų kainos esą nėra parankios mažmeniniams prekybininkams.
Degalų pardavėjai įrodinėja, kad rekordiškai didelės naftos produkcijos kainos jiems yra visiškai neparankios. Esą dėl kainų piko net teko sumažinti maržas iki 5 proc. Tačiau kainų analizė tokių pareiškimų nepatvirtina.
Didmeninės A95 benzino kainos ketvirtadienį krito antrą dieną iš eilės. Bendrovė „Orlen Lietuva“ kovo 10 d. 1 tūkst. litrų buvo nustačiusi 4228,55 lito kainą. Tai žemiausia kaina nuo kovo 2-osios, kai populiariausią benziną gamintojai pardavinėjo po 4202,03 lito už 1 tūkst. litrų.
Nors didmeninės kainos krenta, degalinių švieslentėse jokių ypatingų pokyčių nematyti. Didžiuosiuose tinkluose ketvirtadienį A95 benzinas kainavo apie 4,66–4,68 lito, nors kovo 3-iąją, kai didmeninės kaina siekė 4,26 lito, degalinėse vidutinė kaina svyravo apie 4,58 lito. Taigi prieš savaitę mažmenininkams atiteko 7 proc. galutinės sumos, kurią pakloja vairuotojai.
Kuo daugiau, tuo geriau?
Iki šiol degalinių atstovai, ne kartą analizavę degalų kainas ir jas sudarančias dalis, tvirtino, kad liūto dalį iš vairuotojų sumokamų milijonų pasiima produkcijos gamintojai ir valstybė, gaudama akcizus ir PVM. O prekybininkams atitenka vos 7 proc. marža. Tačiau kuo mažmeninė kaina didesnė, tuo, regis, daugiau litų turėtų subyrėti į prekybininkų kišenes.
Sakykime, kai A95 benzinas kainavo 4 litus už litrą, degalinėms likdavo apie 0,28 lito nuo kiekvieno parduoto litro. O kai benzino kaina šoktelėjo iki 4,67 lito, tai 7 proc. marža jau sudaro 0,33 lito.
„Tai tikrai nėra tiesa“, – suskubo prekybininkus ginti Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
Anot jo, kai degalų kainos pakilo, degalinių operatoriams teko net sumažinti savo dalį: benzino marža esą sumažėjo iki 6 proc., o dyzelino – net iki 5 proc. L.Vosylius pakartojo, kad Lietuvoje prekybininkų marža siekia apie 7-8 proc., nors kitose užsienio šalyse ji svyruoja apie 10 proc.
Sieks susigrąžinti pajamas
„Kylančios degalų kainos pardavėjų tikrai nedžiugina. Tai rodo ir statistika. Pavyzdžiui, benzino pardavimo apimtys nuo 2006-2007 m. iki 2010-ųjų krito net 70 proc. Siekdami susigrąžinti vartotojus, degalinių tinklai įvairiose vietose skelbia akcijas, tačiau jos gali būti ir nuostolingos, jeigu nesulaukiama didesnio pirkėjų srauto“, – dėstė L.Vosylius.
Vis dėlto pastarųjų dienų didmeninės ir mažmeninės kainų skirtumas liudija, kad prekybininkams už parduotą benziną atitenkanti dalis siekia ne 6, o beveik 10 proc., o už dyzeliną – ne 5, o vis dėlto 8 proc.
L.Vosylius pripažino, kad Plazz indeksas, pagal kurį degalų gamintoja „Orlen Lietuva“ nustato didmenines produkcijos kainas, šiek tiek nukrito, tačiau jis negarantavo, kad taip pat greitai nusileis ir mažmeninės degalų kainos. „Pastarosiomis savaitėmis didmenininkai kainas kėlė sparčiau nei degalinių operatoriai, todėl kai kurie jų gali norėti susigrąžinti pajamas, kai didmeninės kainos šiek tiek nusileido“, – aiškino asociacijos vadovas.
