Verslininkai pripažįsta, kad kai kuriose šalyse užmegzti naujų kontaktų be diplomatų pagalbos būtų daug sunkiau.
Ūkio ministerija, pernai įvertinusi septynių komercijos atašė užsienio šalyse darbą, dviem parašė tik patenkinamą pažymį. Verslas kol kas pasigenda vieningos ir aiškios komercijos atašė darbo rezultatų vertinimo tvarkos.
Nuo šios savaitės Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Prancūzijoje komercijos atašė pareigas pradeda eiti Ramunė Gondard, nuo kovo 1-osios į tokį postą Kinijoje paskirtas Danas Vaitkevičius. Jau baigti konkursai užimti dviejų komercijos atašė pareigas Maskvoje ir Azerbaidžane bei Turkmėnistane. Planuojama, kad dar šiemet verslininkai galės kreiptis pagalbos į valstybės deleguotus asmenis Norvegijoje ir Izraelyje.
Vis dėlto ne visų iki šiol dirbančių komercijos atašė darbas yra vertinamas palankiai. VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas IQ informavo, kad iš septynių šias pareigas užimančių asmenų Jungtinėje Karalystėje, Baltarusijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Rusijoje (Sankt Peterburge) ir Kinijoje penki buvo įvertinti gerai, o du – patenkinamai. Kuriose šalyse dirbantys komercijos atašė už 2010 m. rezultatus sulaukė prastesnio vertinimo, pašnekovas nedetalizavo. Šiems nurodyta pasitaisyti, tačiau grėsmė netekti pareigų neiškilo.
Po Lietuvos komercijos atašė metinio įvertinimo už 2009-uosius, buvo nuspręsta keisti atašė Paryžiuje, o etatus Varšuvoje ir Taline apskritai panaikinti.
Nėra objektyvaus vaizdo
Lietuvos verslo konfederacijos ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas tvirtino, kad įmonės neabejoja komercijos atašė paslaugų būtinumu, tačiau iki šiol nėra vieningos šių asmenų darbo vertinimo sistemos. „Manau, kuo daugiau verslo įmonių ir organizacijų būtų apklausta ir paprašyta įvertinti komercijos atašė darbą, tuo objektyvesnis vaizdas susidarytų. Matytume, ar komercijos atašė apskritai reikia tose šalyse, kur jie šiuo metu dirba“, – sakė A.Akstinas.
Verslą itin džiugina įkurta komercijos atašė pareigybė Azerbaidžane ir Turkmėnistane, nes šios šalys, ypač Azerbaidžanas, pastaruoju metu itin vilioja Lietuvos įmones. Tikimasi, kad jeigu šiemet naujas darbuotojas bus įdarbintas ir Lietuvos atstovybėje Izraelyje, politiniai aspektai, iki šiol trukdę lietuviams plačiau dairytis Šventojoje žemėje, nebebus tokie svarbūs.
Anot P.Lukausko, vertinant komercijos atašė darbą, buvo atsižvelgta ir į verslo atsiliepimus, nors šie nebuvo vienareikšmiai: vienų įmonių vadovai turėjo daugiau priekaištų, o kitų – ne. Vertintojai taip pat analizavo, ar komercijos atašė įvykdė metinius planus ir kaip bendradarbiavo su koordinuojančia institucija „Eksportuojančioji Lietuva“.
Mokesčiai neatbaidė
Ūkio ministerijos sprendimas apmokestinti kai kurias komercijos atašė paslaugas (nuo 50 iki 4 tūkst. litų be PVM), kol kas verslo įmonių neišgąsdino, nors jomis dažniau naudojasi smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. „Žinoma, bet kokių mokesčių atsiradimas verslo nedžiugina. Tačiau apmokestinus komercijos atašė paslaugas, verslui suteikta teisė reikalauti kokybės“, – pridūrė A.Akstinas.
P.Lukauskas vylėsi, kad nemažai verslo užklausų pavyks įvykdyti iš centrinės „Eksportuojančiosios Lietuvos“ būstinės, o komercijos atašė, kurių darbo valandos brangesnės, atiteks tik patys būtiniausi darbai, todėl jų paslaugų kokybė turėtų pagerėti.
Vieno komercijos atašė išlaikymas valstybei kainuoja apie 200-300 tūkst. litų per metus.
