Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas parengtas prieš keletą metų, bet vis dar tobulinamas.
Kelerius metus po valstybės institucijas klaidžiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas vis dar tobulinamas ir Vyriausybei bus teikiamas dar po savaitės.
Pirmadienį (kovo 7 d.) Vyriausybės pasitarime taip ir nebuvo svarstytas atnaujintas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Jis ir vėl atidėtas, tiesa, neilgam. Prie jo Ministrų kabinetas turėtų grįžti po savaitės.
Atnaujintame projekte numatyta, kad nuo 2012 metų bankrutuoti galėtų skolų neišsimokantys fiziniai asmenys, jei jų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai būtų 20 tūkst. litų. Fizinis asmuo galės bankrutuoti kartą per 10 metų, o sprendimą dėl skolininko nemokumo priims teismas.
Galima neabejoti, kad kai šio įstatymo projektas pasieks Seimą, ten vėl užvirs aštrios diskusijos apie tokio teisės akto pranašumus ir trūkumus.
Projekto iniciatoriai laikosi nuomonės, kad naujasis įstatymas bus naudingas tiek fiziniams asmenims, tiek jų kreditoriams. Nemokiems fiziniams asmenims būtų sudarytos sąlygos per tam tikrą terminą pagal išgales tenkinti kreditorių reikalavimus, o šiam terminui pasibaigus pagal įstatymo nustatytas sąlygas būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo. Iki šiol Lietuvoje gali bankrutuoti tik įmonės, o prasiskolinę fiziniai asmenys, net ir pardavę bankams įkeistą nekilnojamąjį turtą, antstolių yra persekiojami iki gyvenimo pabaigos.
Vis dėlto asmenų bankroto procedūra būtų ilga ir sudėtinga – skolininkas turėtų kreditoriams pervesti visą uždarbį, pasilikdamas tik nedidelę sumą pragyventi sau ir savo šeimai, taip pat išparduoti turtą.
Patobulintą įstatymo projektą per savaitę planuoja įvertinti ir Lietuvos bankų asociacija. Anot jos vadovo Stasio Kropo, komerciniai bankai vis dar laikosi pozicijos, kad įstatymu neturėtų būti suteikta teisė bankrutuoti gyventojams, įsiskolinusiems iki priimant šį teisės aktą.
Bankininkai taip pat siekia, kad įstatyme atsirastų sąžiningumo kriterijus. „Fizinių asmenų bankroto įstatymas turi būti žmonių mokumą atstatantis įstatymas. Todėl svarbu, kad būtų įteisintas sąžiningumo kriterijus – teismas turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo teigti, jog buvo skolintasi piktnaudžiaujant ir siekiant vėliau tyčia bankrutuoti“, – teigė S.Kropas.
Komerciniai bankai ir toliau laikosi nuomonės, kad įteisinus fizinių asmenų bankrotą, Lietuvoje keisis kreditavimo sąlygos, mat bankams teks įvertinti padidėjusią pinigų skolinimo riziką.
Priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą buvo siekiama dar 2009 m., tačiau jam nebuvo pritarta ir įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti.
