Juokų kaip iš gausybės rago
Apie atšilimą ir greitą pavasarį tiksliau nei sinoptikai
perspėjo savaitgalį Panevėžyje siautusios Kazimierinės ir trankiosios Užgavėnės.
Iš debesų kyštelėjusi saulė tarsi patvirtino, kad žiema, išsigandusi linksmybių,
traukiasi. Tokią minią panevėžiečių, kiek sekmadienį susirinko prie Bendruomenių
rūmų, pamatyti galima nebent per miesto gimtadienio renginius.
Baltais chalatais vilkinti daktarų kompanija viliojo į šventę
atėjusiems siūlydami 100 proc. nuolaidas „lekarstvoms“, žadėjo kumelės pieno,
nuo šalčio išrašinėjo receptus šokiams, o kad greičiau žiema išeitų, ragino
kaimynui išvanoti nugarą.
Atvažiavęs senas žydas, „bagotas kaip šaukšto kotas“, pigiai
siūlė imbierų, pipirų, šeškenų, meškenų, adatų, „špilkų“ ir ieškojo pirkti ašutų
iš arklių uodegų, o svarbiausia – netekėjusių mergelių.
Delną rodyti prašė čigonaitės, žadėjusios išburti ne tik
pinigų, bet ir gerą jaunikį ar pačią.
Bendruomenių rūmų surengtose Užgavėnėse panevėžiečiai sugriovė
stereotipą, kad į šventes dažniau einama į besilinksminančius pažiūrėti, nei
patiems linksmintis. Prie scenos, kur trypė „daktariukai“, juokus krėtė
gaspadinė su velniu, sijonais plaikstėsi čigonės ir mergelių ieškojo žydai,
žmonės nė neraginami dainavo linksmas Užgavėnių dainas, susikabinę šoko, o kas
poros neturėjo, ir po vieną trepsėjo.
Ko šokiai ir dainos neviliojo, galėjo ratą apsukti arkliuko
tempiamame vežimaityje, pasirungti Kūno kultūros ir sporto centro surengtuose
smagiuose sportiniuose žaidimuose, pakiloti svarmenį, papramogauti ant senovinių
atrakcionų. Išalkusieji ir sušalusieji šildėsi arbata su riestainiais, o
lauktuvėms pirko vieną kitą skanėstą, bet svarbiausia – ryškiaspalvį šventinį
saldainį.
Gavėnas laužo išvengė
„Taip smagu, kad net nešalta. Puiki šventė. Netgi geresnė nei
Vilniaus Kaziuko mugė, kur per žmonių daugumą tik užpakaliais stumdosi“, – gyrė
su penkiamete anūke žiemos išvaryti atėjusi Stanislava.
Į šventę mažylė atėjo pasipuošusi, kaip pridera Užgavėnėms –
ant striukės žibėjo karoliai, rausvais išdažytais skruostais.
Matydami didžiulį sukrautą laužą susirinkusieji laukė, kada
jame įspūdingai suliepsnos svarbiausias Užgavėnių personažas – Gavėnas.
Tik liepsnos įspūdingos lėlės neprarijo. Laikantis aukštaitiškų
tradicijų, Gavėnas buvo išvežtas iš miesto.
„Morę sudeginę ant laužo su žiema atsisveikina žemaičiai, o
aukštaičiai Gavėną nuskandina, po ledu pakiša ar tiesiog išveža iš kaimo“, –
aiškino Bendruomenių rūmų direktorius Gvidas Vilys.
Valdžiai pirko virvę
Žiemą triukšmingai vijo ir miesto turgavietes pasiekęs Kaziuko
mugės šurmulys. Ūkininkų turgaus direktorė Regina Varnienė neslepia likusi
nustebinta tautodailininkų ir pirkėjų gausos. Į 15-ą kartą turgavietės rengiamą
Kaziuko mugę suvažiavo amatininkai iš visos apskrities. Ant prekystalių pūpsojo
pinti krepšiai, moliniai ąsočiai ir puodai, medinės grožybės ir namų rakandai,
pražydo įvairiaspalvės verbos, akys raibo nuo saldainių spalvų.
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 7 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Šoko ir dainavo. Bendruomenių
rūmų surengtose Užgavėnėse panevėžiečiai sugriovė stereotipą, kad į šventes
dažniau einama į besilinksminančius pažiūrėti, nei patiems linksmintis.
