Liko už borto
Darbo birža per pirmuosius du šių metų mėnesius iš bedarbių
sąrašų išbraukė 500 panevėžiečių, atsisakiusių jiems siūlyto darbo. Nuo
išbraukimo dienos žmonės liko be paskutinio pragyvenimo šaltinio – socialinių
išmokų, taip pat be socialinių garantijų.
Viena 12-os ir 14-os metų vaikus auginanti našlė Panevėžio
rajono gyventoja Vilma U. (vardas pakeistas) suka galvą, iš ko išmaitinti
atžalas.
Dvejus metus jos trijų asmenų šeima vertėsi iš socialinių
pašalpų – maždaug 1000 litų per mėnesį. Kai moteris be skrupulų buvo išbraukta
iš bedarbių gretų, tą pačią dieną ji neteko ne tik finansinės paramos, bet ir
užsivėrė medicinos įstaigų durys. Vilma svarsto, kad susirgusi gydytojų nė
nesišauktų – sveikatos priežiūros paslaugos jai tapo nepasiekiama prabanga.
Motyvas Darbo biržai išmesti našlę su dviem vaikais už borto –
bedarbė atsisakė jai pasiūlyto valytojos darbo vienoje miesto įmonėje.
Atsiklausė viršininko
Kad skalbimo ir valymo paslaugas teikiančiai „Kagrio“ bendrovei
prireikė valytojos, Vilmai buvo pranešta dar sausio pabaigoje. Moteris, gavusi
Darbo biržos siuntimą, nuskubėjo pas potencialų darbdavį. Tačiau pokalbis dėl
darbo užtruko trumpai.
„Iš karto meistrės pasiteiravau, kokios darbo valandos. Kai
pasakė, kad darbas pamainomis, teks dirbti nuo 6 val. iki 24 val., netekau
vilčių. Gyvenu rajone, mašinos neturiu, o taip anksti ryte ir vėlai naktį
autobusai nebevažinėja“, – „Sekundei“ pasakojo Vilma.
Kai į Darbo biržą moteris grįžo nešina lape įrašytu atsakymu,
kad atsisakė darbo, tarpininkė tik palingavo galvą: oi, labai blogai.
„Kai ėmiau aiškinti, kad man netinka darbo grafikas,
nusistebėjo, iš kur aš būsiu. Tarsi mano anketoje nebūtų įrašo, kad gyvenu
kaime. Svarstė svarstė, ką daryti, kol galiausiai paskambino kažkokiam savo
viršininkui ir šis pareiškė, kad jei atsisakiau darbo, birža niekuo padėti
nebegali“, – pamena Vilma.
Per dvejus metus – vienas pasiūlymas
Moteris neslepia tarpininkės kabinete net pratrūkusi raudoti,
prašiusi neišbraukti iš bedarbių sąrašų, aiškinusi, kad viena augina du
nepilnamečius vaikus. Į tai jai buvo atsakyta, esą tik iki 3 metų vaikai
mažamečiai, o 12-os
ir 14-os metų jau gali ir vieni į mokyklą išeiti, vieni
ir sugrįžti, ir ilgus vakarus leisti, kai mama iki vidurnakčio dirbs.
„Pagal tokius Darbo biržos atstovės aiškinimus mano vaikai
turbūt jau laikomi suaugusiais“, – ironizavo Vilma.
Vienintelės trijų asmenų šeimai likusios pajamos – 425 Lt
vaikams mokama našlaičių pašalpa.
Kovo viduryje būtų suėję dveji metai, kai Vilma – Darbo biržos
klientė. Per tą laiką moteris buvo siųsta mokytis į biržos organizuotus pusę
metų trukusius valytojų kursus. Po jų daugiau jokių pasiūlymų negavo.
Vilma pasakoja veltui mynusi visų kaime įsikūrusių įmonių
slenksčius. Vienoje jų darbuojasi dvi Darbo biržos siųstos moterys,
važinėjančios iš miesto.
„Sutikčiau dirbti bet kokį darbą, kurį sugebėčiau. Nesėdėsiu
rankų sudėjusi. Eisiu dar kartą belstis pas darbdavius, gal pavyks“, –
pasiryžusi bedarbė.
Viltis surasti pragyvenimo šaltinį ji sieja su artėjančiu
pavasariu – gal moters rankų prireiks ūkininkams ar žemės ūkiu besiverčiančioms
įmonėms.
Pasirašė nuosprendį
Iš bedarbių sąrašų išbrauktai panevėžietei 28-erių Vaidai
pasisekė kiek geriau.
Nuo agresyvaus smurtaujančio vyro su dviem mažamečiais vaikais
pabėgusi ir valdiškuose namuose besiglaudžianti moteris taip pat buvo netekusi
bedarbės statuso, nes atsisakė dirbti valytoja jai nepatogiu slankiuoju grafiku.
Tačiau moterį užstojančiai paramos organizacijai pakėlus
triukšmą, Darbo birža jau po kelių dienų Vaidą sugrąžino į bedarbių gretas.
Agentūros „SOS vaikai“ šeimos namuose Vaida gyvena nuo
lapkričio, kai prieš ją ranką pakėlė apie žmonos pasiryžimą skirtis sužinojęs
girtaujantis vyras.
Du berniukus – ketverių ir penkerių metų – auginančios Vaidos
pajamos pastaruosius metus tebuvo valstybės mokamos pašalpos: po 315 Lt
kiekvienam šeimos nariui ir dar po 52 Lt už kiekvieną vaiką.
Vasario pabaigoje Darbo birža moteriai pasiūlė valytojos darbą
tame pačiame „Kagryje“. Moteris tvirtina, jog tai buvo vienintelis biržos
pasiūlymas per visus jos bedarbystės metus. Vaidai taip pat netiko darbo
valandos.
„Darbdavys, išgirdęs, kad turiu du mažamečius vaikus, iš karto
pareiškė, kad šitas darbas ne man“, – pamena Vaida.
Kai tą pačią dieną moteris sugrįžo į Darbo biržą su neigiamu
atsakymu, tarpininkė nenustebo.
„Taip ir maniau, kad taip bus“, – teištarė darbuotoja.
Vaida tvirtina neturinti jokių galimybių dirbti pamainomis nuo
ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro: kol nesibaigęs skyrybų procesas, vyras gyvena
kaime, giminaičiai prižiūrėti mažamečių irgi neturi jokių galimybių. Vaida
palikta viena su darželinukais vaikais. Anot jos, Darbo biržos tarpininkei gerai
buvo žinoma, kokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrusi bedarbė.
Kad pati atsisakiusi darbo pasirašė sau nuosprendį, Vaida
sužinojo tik kitą dieną, kai Šeimos namų socialinė darbuotoja paskambino
tarpininkei pasiteirauti dėl bedarbės likimo.
„Gal Darbo birža mane specialiai nusiuntė į tokį darbą, kad
galėtų išmesti, o Panevėžyje oficialiai sumažėtų nedarbas? Gal iš aukščiau gavo
nurodymą pramėtyti bedarbius?“ – svarsto Vaida.
Įtaria politinius žaidimus
Be pragyvenimo šaltinio likusi Vaida tikino bandysianti duonos
ieškoti pradėjusi individualią veiklą – paėmusi verslo liudijimą įsidarbinti pas
ūkininką. Tačiau moteris kol kas gali atsikvėpti. Kai be pašalpų ir socialinių
garantijų likusią mažamečių motiną stojusi ginti agentūra pakėlė triukšmą,
Vaidai buvo grąžintas bedarbės statusas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 7 d. dienraštyje
„Sekundė“.
A.Repšio nuotr. Sankcijos. Nuo agresyvaus
smurtaujančio vyro su dviem mažamečiais vaikais pabėgusi ir valdiškuose namuose
besiglaudžianti moteris iš bedarbių sąrašų išbraukta tik todėl, kad atsisakė
dirbti valytoja jai nepatogiu slankiuoju grafiku.
