Ar sustabdei akimirką? Ar išgirdai pirmuosius paukščių čiulbesius iš ryto? Galbūt nesupratai, ką jie nori pasakyti, tačiau tikrai turėjai pajusti – Pavasaris! Nors pažvelgus pro langą – žemė dar apklota puria sniego paklode, bet varveliai jau tirpsta saulės atokaitoje! Tikiuosi, ir Tavo širdelėje – patys gražiausi pavasariniai jausmai. Tikiuosi, ir Tavo akys vėl žiba!
Charizmatiškas aktorius Dainius Svobonas „Teatro dirbtuvių“ rytą pradėjo apšilimo pratimais. Pabandyk ir Tu mankštinti pėdas taip, lyg jos būtų įkištos į smėlį, judinti kiekvieną pirštelį, iškišti liežuvį ir sukurti įvairias veido grimasas, lėtai kvėpuoti ir dar kartą kvėpuoti – būti pasiruošęs dar vienai, naujai meno kelionei į pažinimo šalį, vardu „Kalba“.
Pasak profesionalaus, puikiai išmanančio savo darbą, D. Svobono, kalba yra menas, kuris supa mus kiekviename žingsnyje, pradedant rytą, kai pažvelgi į veidrodį ir pats sau pasakai: „Kokia graži nauja diena“, deklamuojant eiles, vaidinant spektaklyje, bendraujant su žmonėmis ir baigiant vakaru, kai linki saldžių sapnų. Keista, juk kalbame visi, bet ar dažnai susimąstai, kiek darbo ir pastangų reikia įdėti, norint išmokti raiškiai ištarti žodžius, taisyklingai parinkti intonaciją ar laiku padaryti pauzę.
Džiugu, kad D. Svobonas mus ne tik gyrė, bet ir drąsiai kritikavo, reiškė savo nuomonę. Juk iš tiesų tik girdėdami kritiką mes galime išmokti. „Teatro dirbtuvių“ rytas prasidėjo J. Marcinkevičiaus, S. Nėries, N. Miliauskaitės ir H. Radausko eilėmis. Žavu klausytis eilėraščių, bandyti pačiam juos deklamuoti. Supratau, kad tik tada, kai įsigilini į patį autorių, jo gyvenimo vingius, gali raiškiai atskleisti jo kūrinių nuotaiką bei esmę. Juk saulėlydis gali reikšti gyvenimo pabaigą, juk balta spalva nebūtinai asocijuojasi su sniegu. Norint atskleisti tikrąją eilėraščio prasmę,
svarbiausia sekti eilėdarą, skyrybos ženklus.
Geros nuotaikos ir tiesiog švytinti solistė Edita Bagdonaitė mus jau pažįsta. Antrasis susitikimas buvo be galo jaukus ir kupinas naują įspūdžių. Dar kartą įsitikinau, kad „Teatro Dirbtuvės“ – tai tikra meno virtuvė, kurioje paragauji kiekvieną smulkiausią teatro prieskonį. Nedažnai tenka pačiam giedoti viduramžių grigališkąjį choralą ar priartėti prie renesanso – pasaulinės daugiabalsės muzikos, kurios pagrindinė vyraujanti tema – meilė.
Smagiausia, kai visi kartu dainavome afrikietiškas dainas. Apie ką ši muzika? Jei atvirai, nežinau, tikriausiai net neįmanoma išversti. Svarbiausia – teigiamos emocijos ir tokia ritminga muzika, kad net norisi šokti.
Mintyse dar skamba muzika, eilėraščių posmai… Taip dažnai mes greitai prabėgančias savo gyvenimo akimirkas praleidžiam tinginiaudami.
Prabusk – jau pavasaris, pats nuostabiausias laikas kūrybai, naujai knygai, žingsneliui išmokti, sužinoti kažką prasmingo!
