„Verslo žinios“
Dėl mokesčio ketina kreiptis į Briuselį
Telekomunikacijų, pašto ir pasiuntinių įmonės kritikuoja valdžios ketinimus nuo liepos 1 d. įvesti joms mokestį nuo apyvartos, skirtą naujai kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai išlaikyti. Kai kurios jau svarsto kreiptis į Europos Komisiją. Energetikos ministerija kol kas neatskleidžia, ar išgirs verslo raginimus atsisakyti mokesčio idėjos ar bent jau pakoreguoti jo bazę.
Dėl planuojamo įvesti 0,2% mokesčio nuo apyvartos pirmadienį Energetikos ministerijoje įvyko pasitarimas su rinkos dalyviais. Tačiau verslininkai teigia nieko labai paguodžiančio jame neišgirdę. Ministerijos atstovai nekomentuoja, ar mokesčio įvedimą numatantis projektas bus koreguojamas ir kaip.
„Įmonės pateikė pastabų, galvosime, ką daryti“, – sakė Arvydas Darulis, energetikos viceministras.
Pernykštės ašaros šiltnamių langus atvėrė saulei
Nors pernai pramoninių šiltnamių savininkai skundėsi, kad be valstybės paramos ir dotacijų įmonės gali žlugti, tačiau net paramos negavusios metus baigė pelningai, o ateinančią savaitę į parduotuves veš naują derlių.
„Kovo 8 d. į parduotuves iškeliaus agurkai. Tikimės priskinti kelias tonas, nes derlius geras. Laukiam ir pomidorus bei salotas smagiai augsiant. Šie metai mums palankūs, nes daug saulės. Ji atpirko ir šildymo išlaidas. Vasarį dienomis šildymą net išjungdavome“, – patenkintas apie artimas perspektyvas kalba Gediminas Rukša, bendrovės „Kietaviškių gausa“ (KG), valdančios 15 ha šiltnamių, direktorius.
Kol kas jis nesiima spėti, kokia parduotuvėse bus lietuviškų daržovių, kurios tradiciškai šiek tiek brangesnės nei atvežtinės, kaina. 2010 m. KG baigė pelningai – po kelerių sunkių metų pavyko išlipti iš duobės, nes kainos buvo gana aukštos.
„Vyriausybė šiltnamių savininkams siūlo kooperuotis ir keltis prie Elektrėnų, nes ten pigesnė šiluma. Tai brangus procesas, kol kas jis praktiškai nejuda, tačiau vieta susidomėjo investuotojai iš Olandijos, su jais šiuo metu deramės“, – pasakoja Antanas Šležas, Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas. Jis primena, kad šiltnamių 60% sąnaudų sudaro energijos kaina, dėl to ir šių metų rezultatų niekas neprognozuoja. Pelnai gali priklausyti nuo dujų kainos.
„Lietuvos rytas“
Jūrų uoste karaliavusi įmonė vejama lauk
Prie bankroto ribos priartėjusią bendrovę „Klaipėdos hidrotechnika” prislėgė kreditorių ultimatumas – sumokėti skolas už jūrų uosto teritorijoje nuomojamą žemę arba išsikraustyti kitur.
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) įsikūrusi statybų įmonė jau kuris laikas nemoka mokesčių už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą, kuriame stovi administracijos pastatas, dirbtuvės, kraunama mediena.
Sunkius laikus išgyvenančios „Klaipėdos hidrotechnikos” vadovas Pranciškus Jurgutis nereaguoja į raginimus sumokėti skolas, jau šoktelėjusias iki 800 tūkst. litų. Uosto teritorijoje esantys šios įmonės pastatai areštuoti už skolas kitiems ūkio subjektams.
„Jeigu „Klaipėdos hidrotechnika” per savaitę nesugebės atsiskaityti su uostu, sutartis dėl žemės nuomos su ja bus nutraukta”, – vakar pareiškė KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Šiuo metu atliekami keturi su „Klaipėdos hidrotechnika” susieti ikiteisminiai tyrimai – dėl netinkamai organizuotų uosto valymo ir akvatorijos tobulinimo darbų.Pastarieji iki šiol dar nebaigti, nors KVJU direkcija P.Jurgučio įmonei už juos sumokėjo 54 mln. litų.
Įmonės „Klaipėdos hidrotechnika” vadovas savo ruožtu kaltino KVJU vadovybę, kad ji siekia perdalyti pelningų uosto statybų rinką, žlugdo statybų verslą, neatsiskaito už kai kuriuos jau atliktus darbus.
Masalas – darbas Norvegijoje
Jau į kelių miestų policijos komisariatus kreipėsi bedarbiai, kurie skundžiasi nukentėję nuo Vilniaus bendrovės „Saturno žiedas”, žadėjusios įdarbinti Norvegijoje.
Keturi Šakių rajono gyventojai, sumokėję įdarbinimo bendrovei beveik po tūkstantį litų, į Norvegiją taip ir neišvyko. Vyrams buvo paaiškinta, kad vadybininkas dingo su jų pinigais.
Šakiečių žiniomis, į Norvegiją buvo surinkta 30 vyrų brigada. Vadinasi, vadybininkas prapuolė su 27 tūkstančiais litų? Kadangi įdarbinimo bendrovė be pinigų ir pažadėto darbo likusiems vyrams nieko nepasiūlė, jie, neišmanydami, kaip išspręsti netikėtą problemą, iš karto kreipėsi į Šakių policijos komisariatą.
„Lietuvos žinios“
Galvosūkis dėl laivo naikinimo
Į Klaipėdą parvilktas sudegęs keltas „Lisco Gloria“ atsidūrė bendrame uosto laivų sąraše. Pjaustyti jį į metalo laužą savininkams dar nekyla rankos.
Jau skelbta, kad estų koncerno „BLRT Grupp“ antrinė įmonė Taline „Vakarų Refonda“, konkurso būdu įsigijusi sudegusį ro-ro keleivinį keltą iš Danijos laivybos koncerno DFDS, vasario 22 dieną jį atitempė pjaustyti į Vakarų laivų gamyklą. Tačiau sprendimas, ar „Lisco Glorią“ pjaustyti į metalo laužą, ar laivą atstatyti, būsiąs priimtas tik po pakartotinio laivo įrangos ir korpuso patikrinimo.
„Vilniaus diena“
Šilumos tiekėjai jau ieško kompromiso
Metrologijos tarnyba vilniečiams išrašomas sąskaitas už šilumą vadina nekorektiškomis. Šilumininkai, metrologus lig šiol tampę po teismus, jau ieško kompromiso.
Valstybinė metrologijos tarnyba (VMT) jau prieš kurį laiką pareiškė, kad nuotoliniai prietaisai „Rubisafe III“, sukėlę Energetikos ministerijos pasipiktinimą, neturi būti naudojami sąskaitoms sudaryti. Šilumininkai tokį VMT verdiktą apskundė teismui.
„Tarnybos pozicija tokia: jeigu nuotolinio nuskaitymo įrenginys kartu su matavimo prietaisu sudaro sistemą, tokia sistema turi būti metrologiškai įteisinta. Jeigu ši sistema naudojama sąskaitoms formuoti, ji privalo būti įteisinta, – kalbėjo VMT direktorius Ignas Stankovičius. – Buvo įsakymas: tik priminiau, kad jeigu sistemos nėra metrologiškai įteisintos, jos neturi būti naudojamos tiesioginiuose sandoriuose. Įsakymas nedelsiant buvo apskųstas teismui.“
Anot pašnekovo, VMT gauta medžiaga labai prieštaringa. Esą vienuose vartotojams pateiktuose paaiškinimuose „Vilniaus energija“ tvirtina „Rubisafe III“ naudojanti sąskaitoms sudaryti, kituose – tai neigia.
Siekį legalizuoti prieštaringai vertinamą įrangą patvirtino ir „Vilniaus energija“. Bendrovė kreipėsi į VMT ir paprašė metrologiškai patikrinti nuotolines šilumos duomenų nuskaitymo sistemas.
