Lietuva emisiją išplatino JAV doleriais.
Lietuvai pavyko tarptautinėse rinkose išplatinti 10 metų 750 mln. JAV dolerių (1,88 mlrd. litų) vertės obligacijų emisiją. 6 proc. viršijančios metinės palūkanos neatrodo pernelyg didelė kaina už naują skolos dalį.
Giedrė Gečiauskienė, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorė, teigiamai įvertino faktą, kad Lietuva nebe pirmą kartą išplatina obligacijų emisiją, sulaukiančią didelės paklausos. „Naujausios emisijos obligacijų pajamingumas – 6,375 proc. yra logiškas ir neatrodo per didelis. Manau, kad paspausti palūkanas žemyn Lietuva neturėjo galimybės, nes kelios dienos prieš tai indikacijos siekė apie 6,5 proc.“, – sakė pašnekovė.
Bendrovės „Finasta Asset Management“ Portfelių valdymo departamento direktorius Tomas Krakauskas pastebėjo, kad šį kartą, priešingai nei 2009 m. spalį ar 2010 metų vasarį, obligacijų emisija buvo išplatinta labai sėkmingai, praktiškai nesudarant investuotojams galimybės iškart uždirbti, palyginti su kitomis jau rinkoje prekiaujamomis Lietuvos euroobligacijų emisijomis. Obligacijų emisija buvo išplatinta su 25 bazinių punktų (0,25 proc.) platinimo priedu, palyginti su 2020 m. obligacijų emisija įvertinant 1 metų (laikotarpių skirtumas) papildomą riziką. Tuo tarpu platinimo premija 2009 m. ir 2010 m. siekė iki 150 bazinių punktų. „Taip pat platinant emisiją, pradinės indikacijos buvo, jog obligacijų emisija bus platinama su 50 bazinių punktų premija, tačiau dėl didelės obligacijų paklausos ši premija buvo sumažinta iki 25 bazinių punktų“, – teigė T.Krakauskas.
Mūsų valstybei per dešimt metų vien tik palūkanų teks sumokėti apie 1,152 mlrd. litų.
Nors pernai rugsėjį Lietuva tarptautinėse rinkose 750 mln. JAV dolerių skolinosi už mažesnes – 5,13 proc. palūkanas, G. Gečiauskienė tikino, kad lyginti ankstesnės ir naujausios emisijos sąlygas nėra tikslinga, nes jų terminas skiriasi. Pernai rudenį Finansų ministerija skolinosi 7 metų laikotarpiui, o šiemet – 10-čiai metų. „Trejų metų laikotarpio ir 1 proc. palūkanų skirtumas yra visiškai normalus reiškinys“, – vertino finansų ekspertė.
Anot T.Krakausko, nekorektiška lyginti palūkanų normas absoliučiu dydžiu 2017 m. emisijos (leistos pernai rugsėjį), kurios trukmė yra 4 metais trumpesnė, su 2021 metų emisija. Palūkanų norma, už kurią skolinasi valstybės (jeigu valiuta doleris) paprastai skaičiuojama taip: prie JAV obligacijų to paties laikotarpio palūkanų normos pridedama šalies (Lietuvos) rizikos premija ir platinimo premija. Pastaroji yra papildoma keliolikos ar keliasdešimt procento šimtųjų dalių premija prieš jau rinkoje esančias šalies obligacijas tam, kad investuotojai būtų suinteresuoti pirkti naują emisiją, o ne jau esančią rinkoje.
Be to, nuo rugsėjo mėnesio pakilo JAV obligacijų pajamingumas, kas ir buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi didesnę skolinimosi kainą. Įvertinus visus rodiklius kovo 2 d. emisiją Lietuva išplatino apie 20 bazinių punktų geriau nei 2010 m. rugsėjį.
Pernai vasarį, kai Lietuva platino dešimties metų 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų) obligacijų emisiją, palūkanos siekė 7,38 proc.
Finansų specialistai pateisina Finansų ministerijos veiksmus jau ketvirtą kartą iš eilės skolintis JAV doleriais, nes JAV investuotojai palankiau vertina mažų šalių rinkas nei europiečiai, kurie kelia didesnius reikalavimus. T. Krakauskas pastebi, kad platindama obligacijas JAV doleriais, Lietuva turi priėjimą prie didesnio investuotojų rato. Antra labai svarbi priežastis – taip atbaidoma didelė dalis Lietuvos investuotojų pirkti šias obligacijas (nes atsiranda valiutos kurso rizika), dėl šios priežasties mūsų šalies investuotojų pinigai pasilieka Lietuvoje ir taip gali skatinti ekonomiką (investuotojų indėliai virsta paskolomis gyventojams ar verslui arba šios lėšos nukreipiamos į verslus). Tuo tarpu pati Lietuva per valiutos apsidraudimo sandorius draudžia dolerio riziką ir taip išvengia valiutos kurso svyravimo.
Šiuo metu pastebima tendencija, kad palūkanų normos (tiek JAV, tiek euro zonoje) didėja, nes tikimasi, kad jau metų gale centriniai bankai didins bazines palūkanų normas, siekdami pristabdyti infliaciją ir neleisti ekonomikoms per daug įsibėgėti. Todėl jeigu dar šiais metais Lietuva skolinsis leisdama ilgo laikotarpio obligacijų emisiją (daugiau 8-10 metų), tikėtina, kad palūkanų normos bus didesnės nei šių metų kovo 2 d. emisijos. O jeigu bus nutarta leisti trumpesnio laikotarpio emisiją, tarkime, iki 5 metų, tai vien dėl trumpesnio laikotarpio palūkanų norma bus mažesnė nei dabar išleistos emisijos, bet, tikėtina, bus didesnė nei dabartinė palūkanų norma šiuo metu rinkoje esančių obligacijų (tarkime, 2015 m. doleriniu Lietuvos obligacijų emisijos pajamingumas yra 4,55 proc.).
