Statybininkai optimizmu netrykšta

Ieško biržoje

Pavasaris atšildo viltis atsigauti statybos sektoriui. Nors
vasaris, kaip ir sausis, darbų statybininkams nebuvo dosnus ir iš esmės niekas
nepasikeitė, tačiau dar neprasidėjus kovui statybos įmonių vadovai dalijosi
geresnėmis prognozėmis.

Paskutinėmis žiemos dienomis daugiau bendrovių prognozavo
statybos darbų užsakymų augimą nei krytį. Taip pat sumažėjo statybos įmonių
vadovų, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių: prieš mėnesį tokiais planais
dalijosi 34 procentai bendrovių atstovų, o vasarį – 22 procentai. 10 procentų
darbdavių tvirtino ketinantys priimti daugiau darbuotojų.

Apie statybinio sektoriaus atgimimą byloja ir Panevėžio
teritorinės darbo biržos statistika. Direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė
patvirtino, kad paskutinę žiemos ir pirmąją pavasario dieną sulaukta darbdavių,
sunkmečiu ieškančių rekordiškai daug statybininkų.

„Šiuo metu darbdaviai ieško 30 plataus profilio statybininkų
dirbti Lietuvoje. Po žiemos sąstingio tai yra gana daug. Esu įsitikinusi, kad
statybininkų reikės dar daugiau, čia tik pradžia. O darbdaviams pasiūlyti tikrai
ką turime.

Kai tik jie detalizuos, kokių specialistų reikia, iškart juos
ir darbuotojus informuosime“, – sakė A.Biguzienė.

Statistika liūdina

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras
Šeštakauskas patikino, kad iš gilios sunkmečio duobės statybų įmonės pradeda
išbristi. Nors didžiulio pakilimo pašnekovas konstatuoti ir prognozuoti
nedrįso.

„Deja, viltys yra vienokios, o statistiniai skaičiai – dar
ganėtinai liūdinantys. Juk 2010-aisiais atliktų statybos darbų vertė – 5,4
milijardo litų, t. y. 5,6 procento mažesnė, nei buvo užpernai.

O 2008–2009 m. darbų užsakymų kritimas statybų sektoriuje buvo
apie 50 procentų. Ir nors atliktų statybos darbų apimtys pernai trečiąjį ir
ketvirtąjį ketvirčiais augo, visų metų statistika vis dar buvo prastesnė nei
2009-aisiais.

Vadinasi, dar esame gilioje sunkmečio duobėje. Tik lieka
pasidžiaugti, kad po truputį bandoma iš jos išlipti“, – kalbėjo
A.Šeštakauskas.

Asociacijos prezidento teigimu, 2010-ųjų antroje pusėje
užfiksuotam statybos darbų apimties augimui labiausiai įtakos turėjo reikšminga
inžinerinių statinių statybos darbų plėtra – šių darbų šalyje atlikta 89
procentais daugiau nei paskutinį 2009-ųjų ketvirtį. Be to, statybų įmonės
nemažai darbų užsakymų sulaukė iš užsienio.

„Daugybė įmonių jau įsisuko į Baltarusijos, Rusijos, Didžiosios
Britanijos, Norvegijos, Švedijos darbo rinką. Kadangi pavasaris nuteikia tikrai
gerai, norėtųsi tikėti, kad statybos darbų paklausa tik augs ir užsienio šalyse,
ir pas mus. Nors, mano manymu, tas augimas bus dar gana lėtas“, – sakė
pašnekovas.

Trūksta investicijų

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas patikino, kad iš
klampios sunkmečio duobės statybos sektorių pirmiausia iškrapštytų didesnės
investicijos. O jų kol kas nesulaukiama nei iš valdžios, nei iš Lietuvos ar
užsienio verslininkų.

„Tikrai nejaučiame, kad į mūsų šalį su savais pinigais veržtųsi
užsieniečiai ar kad valstybė ką nors labai stengtųsi daryti, organizuoti. O
statybos sektoriuje būtina kurti daugiau darbo vietų. Turi atgyti vidaus
vartojimas, ne tik eksportas. Tą lemtų investicijos.

Galima būtų kažką panašaus padaryti, kaip buvo apie
2000-uosius: tada investicijoms skirtas pelnas buvo apmokestintas nuliniu
tarifu. Prie šito klausimo ir dabar būtina grįžti, tada nemažą pajudėjimą į
priekį pajusime.

Kitas dalykas – Lietuvoje yra daugybė sustabdytų statybų, kai
kurios nebefinansuojamos jau trejus ar net penkerius metus. Pavyzdžiui, ir
Panevėžyje buvo nutraukta Pilėnų mokyklos statyba.

Jei nors dalis iš ilgiausio sąrašo sustabdytų statybų vėl būtų
atnaujinta, statybų sektorius smarkiai atsigautų. Juk vienas statybininkas
sukuria dar keturias darbo vietas – projektuotojui, medžiagų gamintojui ir
pardavėjui, transportuotojui“, – kalbėjo A.Šeštakauskas.

Atlygis per mažas

Pašnekovas informavo, kad per kelerius metus buvo sustabdyti
statybų projektai maždaug milijardo litų vertės. Lietuvoje daug nebaigtų statyti
mokyklų, internatų, senelių namų, kultūros objektų, ligoninių ir kitų pastatų.

Kai kuriuos projektus planuojama atnaujinti ir kitąmet, tačiau
daugelyje dokumentų pažymėta, kad statybos darbai bus tęsiami pasibaigus
ekonominiam nuosmukiui.

Pasak A.Šeštakausko, atnaujinus statybas padaugėtų darbo vietų,
tad į gimtinę sugrįžtų svetur geresnio uždarbio ieškoti išvykę statybininkai:
„Geri specialistai išsilakstė, nes savo šaly neturėjo darbo vietų. Sutinku, kad
kai kurie svetur jau sukūrė savo gyvenimą, šeimas.

Tačiau tikiu, kad daugumą darbo pasiūla, geros sąlygos ir
didesnis atlygis pritrauktų atgal.“

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas užtikrinti
nedrįso, kad yra galimybė didesnių algų statybininkams sulaukti dar šįmet.

Esą darbuotojų gaunamą užmokestį lemia didžiulė konkurencija,
ypač viešuosiuose pirkimuose.

„Surengiami viešieji konkursai, kuriuose statybų įmonės
dalyvauja siūlydamos ypač mažas paslaugų kainas. O juk statybinių medžiagų vertė
yra visur panaši, tik viena kita įmonė išpeša didesnes nuolaidas.

Plačiau skaitykite 2011 m. kovo 2 d. dienraštyje
„Sekundė“.

Justė BRIEDYTĖ