Mano vakaras, stebint Vilniaus degančius žibintus ir skubančius po darbų žmones namo. Namo – ten kur gera, šilta bei jauku, ten, kur kiekvienas iš mūsų nusimeta kaukes ir būna savimi, ten, kur prasideda kitoks, bet vėlgi „gyvas“ mūsų gyvenimo spektaklis! Galbūt ir Tu šį vakarą kepsi blynus su vyšnių uogiene ar įsisukęs į šiltą pledą versi dar vienos intriguojančios knygos puslapį – tapsi savo spektaklio aktoriumi?
Sokratas buvo teisus: „Protingiausias tas, kuris žino, ko nežino!“ Juk tik tada gali pasukti tinkama linkme ir pasisemti žinių, išmokti naujų ir Tau svarbių dalykų.
Už lango taip šalta, kad net sniegas spindi. Taip taip… kaip vaikystės pasakose, kai, atrodo, raganos kaulai išbarstyti aplink, bet mintyse gera ir šilta prisiminus „Teatro Dirbtuvių“ užsiėmimą. Nuotaikinga ir pozityvi baleto šokėja Eglė Špokaitė pradėjo rytą mažų trapių žingsnelių mankšta. O gal ir Tu susigundei pajusti net smulkiausią savo kaulelį? Juk visko pradžia – maži žingsneliai… šokio, tikslo ar didelių darbų link. Svarbiausia laikytis disciplinos, neskubėti, tiksliai ir taisyklingai juos atlikti.
Neapsakomas jausmas sėdėti bendraminčių ratelyje repeticijų salėje ir klausytis baleto mylėtojos pasakojimų apie šiuolaikinį ir klasikinį baletą, skirtingų kultūrų liaudies šokius ir „krauti“ net mažiausias smulkmenas į savo žinių lagaminą. Tik nesakyk, kad žinojai, jog vengrai didingai šokdami liaudies šokį dažniausiai rankas laiko ant liemens, o rusai – suspaudę į kumščius, taip slėpdami panages.
Pradėjo snigti. Aš nusišypsojau prisiminusi geros nuotaikos aktorių Andrių Žebrauską. Šeštadienio popietę aktorius kaip visada buvo nusiteikęs be galo jį motyvuojančiam darbui. A. Žebrauskas įžiebė mums kūrybos liepsnelę improvizuoti ir vaidinti ekspromtu. Gali pabandyti ir Tu! Deklamuoti eiles su draugais skaitant po vieną eilutę ir kiekvieną pauzę, tylos akimirką, improvizuoti kitaip, sukuriant emociją ir nuotaiką. O gal norėtum pašokti pagal penkis skirtingus ritmus? Tiesiog šokti, pasak aktoriaus, gyvenimo bangą! Judėti taip, kaip dabar jautiesi, pajusti savo kūną, lankstumą, atskirti ritmą bei įsiklausyti į muziką. Juk tai dar viena saviraiškos forma.
Gera ne tik prisiminti „Teatro Dirbtuvių“ akimirkas, bet ir jausti, kaip kiekviena pamoka įneša naujų vėjų, žinių bei patirties.
Tikroji laimė – nebūti prisirišusiam prie atsitiktinių ir nepastovių dalykų. Tikroji laimė – žinoti, kas esi, ko nori ir drąsiai žengti tobulybės link!
