Atliekos, skaidomos į atomus, nebesikaupia sąvartynuose ir iš jų galima gauti naudingos energijos.
Iš pirmo žvilgsnio buitinių atliekų naikinimas neatrodo užduotis, kuriai reikėtų aukštųjų technologijų. Tačiau Hilburnas Hillestadas iš Atlantoje (Džordžija) įsikūrusios bendrovės „Geoplasma“ linkęs nesutikti. Atliekų paprastai atsikratoma jas laidojant, bet tai nebemadinga ir teršia aplinką. Taigi „Jacoby Group“ konglomeratui priklausanti „Geoplasma“ siūlo atliekas elektra skaidyti į atomus. Tai neteršia aplinkos. Tai šiuolaikiška. O svarbiausia – tai netgi galėtų duoti pelno.
Ne vienus metus kai kurios itin toksiškos atliekos, kaip antai dumblas iš naftos perdirbimo įmonių, naikinamos dirbtiniais žaibais iš elektrinių plazminių fakelų: medžiagas jie įkaitina tiek, kad temperatūra viršija Saulės paviršiaus temperatūrą. Anot Australijos bendrovės „SRL Plasma“, fakelus tiekusios trylikai iš apytikriai dviejų tuzinų viso pasaulio įmonių, kurios dirba tokiu principu, dar neseniai tai buvo brangus procesas – tekdavo pakloti net 2 tūkst. JAV dolerių už toną atliekų.
Tačiau dabar savikaina mažėja. Be to, specialistams, pavyzdžiui, H. Hillestadui, dingtelėjo, kad tokio proceso metu galima ne tik naudoti energiją, bet ir ją gaminti. Procesą šiek tiek patobulinus, plazmos fakelais naikinant organines medžiagas (įskaitant popierių ir plastiką) susidaro anglies viendeginio ir vandenilio mišinys, vadinamas sintetinėmis dujomis. Deginant šias dujas galima gaminti elektros energiją. O dar prisiminkite, kad tiesiog išgarinus šiukšles nebereikės mokėti sąvartyno mokesčio, kad energijos kainos apskritai kyla, ir plazminiai fakelai atrodys visai įmanoma atliekų laidojimo alternatyva.
Įsielektrinusi atmosfera
Technologija irgi patobulėjo. Plazminį fakelą sudaro pora elektrodų, paprastai gaminamų iš nikelio lydinio. Tarp jų susidaro elektros lankas ir, iš atomų išmušdamas elektronus, aplinkinį orą jis paverčia plazma. Tokia plazma veikiamos atliekos (susmulkintos, jei buvo stambios). Plazmos karštis ir elektros išlydžiai atliekose suardo cheminius ryšius ir jas išgarina. Tuomet, jei atliekų mišinys yra tinkamas, dalyvaujantys anglies ir deguonies atomai susijungdami suformuoja anglies viendeginį, o vandenilio atomai susijungia į dviatomes molekules. Abi šias medžiagas galima naudoti kaip kurą (ore jos dega sudarydamos, atitinkamai, anglies dvideginį ir vandenį). Dujomis nepavirtę metalai ir kitos neorganinės medžiagos kameros dugne iškrinta kaip lydytas šlakas. Iš atvėsusio šlako galima gaminti plytas arba jį naudoti grindžiant kelius.
Elektros lankai – atšiauri terpė funkcionavimui, ir pirmiesiems plazmos fakelams patikimumas nebuvo būdingas. Tačiau nūnai nikelio lydinių kokybė pagerėjo, ir fakelai veikia be perstojo. Be to, garinimui skirtas atliekas galima sumaišyti taip, kad suvartojus mažiausiai elektros energijos susidarytų daugiausia sintetinių dujų.
Pirmosios atliekas sintetinėmis dujomis verčiančios įmonės beveik prieš dešimtmetį buvo pastatytos Japonijoje, kur dėl žemės stokos sąvartynų mokesčiai itin dideli. Dabar šią idėją perima kitos šalys. Šiais metais Sent Lusės apygardoje (Florida) „Geoplasma“ ketina pradėti 120 mln. JAV dolerių vertės komplekso statybas. Bus naudojamos atliekos iš vietinių namų ūkių, o elektros energijos, pagamintos deginant gaunamas sintetines dujas, turėtų pakakti per 20 tūkst. namų. Bendrovės skaičiavimais, iš projekto ji gali gauti pakankamai pinigų padengti per komplekso statybas sukauptą skolą ir jau iš pat pradžių gauti pelno.
„Geoplasma“ nėra vienintelė. Anot atliekų klausimais konsultuojančios bendrovės „Gershman, Brickner & Bratton“, įsikūrusios Ferfakse (Virdžinija), kompleksus, kuriuose sintetinėms dujoms gaminti bus naudojami plazmos fakelai, įrengti siūlo daugiau kaip trys tuzinai kitų JAV įmonių. Paklausa tokia didžiulė, kad JAV plazmos fakelų gamintoja „Westinghouse Plasma Corporation“ savo bandymų stotį Madisone (Pensilvanija) sugeba išnuomoti už 150 tūkst. JAV dolerių per dieną.
Sintetinės dujos tinka ir kitiems dalykams. Kadaise jos buvo svarbi pramoninė žaliava. Sintetines dujas beveik išstūmė įsigalėjusi naftos chemijos pramonė, bet svarbą jos gali ir vėl atgauti. Vorenvilyje (Ilinojus) įsikūrusi bendrovė „Coskata“ siūlo tokį naujovišką variantą: šias dujas fermentuojant versti etanoliu ir naudoti kaip transporto degalus. Kol kas „Coskata“ naudodama plazmos fakelus sintetines dujas gamina iš medienos atliekų ir plaušienos, bet sistemą pritaikyti buitinėms atliekoms neturėtų būti sunku.
Net jei pastangos tokias atliekas paversti sintetinėmis dujomis bus bevaisės, idėja galima pasinaudoti modifikuojant jau veikiančius kompleksus, kurie plazmos fakelais naikina pavojingesnes medžiagas. Antai „Beijing Victex Environmental Science and Technology Development Company“ tokiais fakelais naikina dumblą iš Kinijos naftos perdirbimo įmonių. Pasak šios bendrovės direktoriaus pavaduotojos Fionos Qian, dėl didelės šio proceso kainos kai kurios perdirbimo įmonės toksiškas atliekas tebeveža į sąvartynus. Jei mažinant kainą pavyks išvengti tokių dalykų, vien tai bus labai gerai.
