Vyriausybei viliojant užsienio investuotojus, dėmesio trūkumą pajuto vietos įmonės. Tačiau ar didesnė valdžios meilė vietos verslui galėtų paskatinti jį daugiau investuoti? Žurnalo IQ kalbintų įvairių sričių atstovų nuomonės šiuo klausimu gerokai skiriasi.
Per pastaruosius metus į šalį pavyko pritraukti ne vieną užsienio investuotoją. Reikėtų pripažinti, kad kryptingos vyriausybės pastangos davė savo vaisių – šalyje paslaugų ar techninius centrus įsteigė tokios žinomos bendrovės kaip „Barclays“, IBM ar „Western Union“. Šįmet į šalį koją ruošiasi įkelti dar kelios užsienio įmonės.
Be to, suvilioti investuotojus bandoma ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu. Vasario pradžioje Panevėžio mokslo ir technologijų parke įsteigtas Užsienio investuotojų forumas. Jis turėtų suburti Panevėžio regione veikiančius užsienio investuotojus, palengvinti dalijimąsi informacija, paskatinti investuoti daugiau bendrovių. Tiesa, Panevėžys ne vienintelis. Tauragėje Pietų Korėjos bendrovė „LK Green Energy“ atidarė LED šviestuvų surinkimo gamyklą. Teigiama, kad prie spartaus korėjiečių starto nemažai prisidėjo ir šio miesto savivaldybė.
Vis dėlto staiga išaugęs valdininkų dėmesys užsienio bendrovėms lyg ir užgožia vietos verslą. Dideles sumas investuojančių vietos bendrovių vadovai teigia, kad valdžia galėtų atidžiau įsiklausyti ir į jų prašymus. Šiuo metu Lietuvoje investuojančios bendrovės gali tikėtis dviejų tipų lengvatų iš vyriausybės: jeigu tai yra užsienio įmonės – jos gali gauti subsidijas, jeigu tai vietos bendrovės – jos gali tikėtis mokesčių lengvatų investuodamos į naujas technologijas. Tačiau vietos rinkoje veiklą bandantis plėtoti verslas susiduria su įvairiomis veiklos kliūtimis.
Viena didžiausių telekomunikacijų įmonių „Teo LT“ per pastaruosius penkerius metus kasmet investuodavo apie 160 mln. litų. Praėjusių metų bendrovės investicijos siekė 191 mln. litų ir buvo gerokai didesnės už pradžioje paminėtų trijų žinomų užsienio bendrovių investicijas kartu sudėjus. „Teo LT“ generalinio direktoriaus Arūno Šikštos nuomone, valstybė diskriminuoja stambias vietos bendroves įgyvendindama įvairias reguliavimo priemones. „Visą laiką klausiu, kodėl neskatinami vietos investuotojai, kiek šiandien jie yra reinvestavę vietos rinkoje uždirbtų lėšų, kaip būtų galima paskatinti juos reinvestuoti. Atsirastų dar daugiau vertės, palyginti su tomis bendrovėmis, kurios atėjo į Lietuvą per pastaruosius metus“, – sakė A. Šikšta.
„Teo LT“ šiuo metu pakankamai daug lėšų skiria šviesolaidžio tinklo plėtrai. Bendrovės vadovas nurodo, kad šios investicijos galėtų būti didesnės, o tinklo plėtros geografija platesnė, tačiau nuo to sulaiko vienas veiksnys – 10–12 metų siekiantis tokių investicijų atsipirkimo laikotarpis. Pasak A. Šikštos, tokį ilgą investicijų atsipirkimo laikotarpį lemia tai, kad bendrovė laikoma užimanti didelę dalį rinkoje, todėl ji negali viršyti reguliuotojo nustatytos kainodaros, privalo savo tinklą nuomoti juo naudotis panorusioms bendrovėms.
Kitas pavyzdys – Panevėžyje veikianti krakmolo gamybos įmonė „Amilina“. Pasak „Amilinos“ generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, įmonė per pastaruosius trejus metus Panevėžyje investavo apie 140 mln. litų. Didžiausias užsienio investuotojas Panevėžio regione šiuo metu yra Danija, kurios investicijos sudaro apie 120 mln. litų. M. Gedvilas teigė, kad valdžios pastangos pritraukti užsienio kapitalą džiugina, tačiau politikai neturėtų susitelkti tik į šį tikslą ir galėtų lygiai taip pat galvoti, kaip pagerinti sąlygas vietos investuotojams. „Lietuvoje mokesčiai nėra dideli ir tai yra gerai. Blogai yra netarifiniai biurokratiniai barjerai ir nestabilumas, kad ir dėl tų pačių mokesčių. Kas gali šiandien tvirtai pasakyti, kad jie išliks tokiame pačiame lygyje ir praėjus dvejiems metams?“ – retoriškai klausė M. Gedvilas.
Viena jau gana seniai šalies verslininkų siūloma priemonė, kuri galėtų skatinti investuoti lėšas vietos rinkoje, galėtų būti mokesčių lengvata reinvestuojamam pelnui. Tokį pasiūlymą per vienos verslo konfederacijos diskusiją ūkio ministrui Dainiui Kreiviui buvo išsakęs statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Nepaskirstytam pelnui, kuris vėliau gali būti skiriamas naujoms investicijoms, estai taiko nulinį pelno mokesčio tarifą. Tiesa, mokestinė aplinka Estijoje apskritai yra palankesnė negu Lietuvoje. Tarptautinės mokesčių ir audito bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengtame mokesčių reitinge „Paying Taxes 2011“ Estija užima 30 vietą, Lietuva yra 44-oje.
Priekaištus neigia
Su tuo, kad mokestinės lengvatos reinvestuojamam pelnui galėtų paskatinti daugiau investuoti vietos verslą, linkę sutikti ne visi. Banko „Danske bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė teigė, kad šios lengvatos buvimas ar nebuvimas nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios būtų daromas investicinis sprendimas. Analitikė teigė skeptiškai vertinanti tokios lengvatos tikslingumą: „Lengvata reinvestuojamam pelnui galima pasinaudoti ir per daug negalvojant apie pačios investicijos efektyvumą, pavyzdžiui, investuojant į dalykus, kurie nedidina gamybos ar veiklos produktyvumo.“ Anot jos, įvairių lengvatų pritaikymas dažnai neduoda laukiamo efekto. Be to, susigrąžinti dalį investuotų lėšų bendrovės gali per turto nusidėvėjimo apskaitą, taip pat atidėti pelno mokesčio mokėjimą, tai irgi yra nemenkas pranašumas.
Apskritai Lietuvos mokestinę aplinką V. Klyvienė vertina kaip vieną palankiausių ES, o jeigu ji nesikeis į blogąją pusę per artimiausius keletą metų, tai tokių vietų Europoje liks dar mažiau. Pavyzdžiui, iki šiol mažų mokesčių šalies etiketę turėjusi Airija ją ateityje praras – didžiulės fiskalinės problemos ir kitų pagalbą teikiančių ES narių spaudimas šią šalį greičiausiai privers padidinti mokesčius.
Asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, paklausta, ar vietos įmonės nėra diskriminuojamos užsienio įmonių sąskaita, truputį net pykteli. „Iki šiol nė viena vyriausybė užsienio investicijų nepritraukinėjo, ši vyriausybė buvo pirmoji, aiškiai įvardijusi, kad tai šaliai yra labai svarbu. Tai iš tikrųjų labai svarbu, kai vietos verslas yra nukraujavęs, jo galimybės pasiskolinti yra labai ribotos“, – teigė asociacijos vadovė.
Ji taip pat pastebėjo, kad vietos verslui bendrai per sunkmetį valstybės skirta parama sudarė keletą milijardų litų, tuo metu į šalį koją įkėlusioms užsienio bendrovėms skirtos subsidijos geriausiu atveju sudarė keliolika milijonų litų. „Pavyzdžiui, tiek mokesčių, kiek per metus sumoka „Barclays“, atperka visas jam skirtas subsidijas. Jie pradžioje per dvejus metus ketino įdarbinti 250 žmonių, bet šiuo metu jie yra įdarbinę 600 darbuotojų“, – teigė R. Skyrienė.
Vertindama Panevėžio iniciatyvą įsteigti užsienio investuotojų forumą, asociacijos direktorė teigė, kad tai yra protingas požiūris. Iki šiol didžiausias investicijų srautas plūdo į Vilnių – sostinė pritraukdavo du trečdalius visų tiesioginių užsienio investicijų. Norint daugiau šio srauto nukreipti į kitus miestus, reikia keisti pačių regionų politiką. „Įsivaizduokite, kad Alytaus savivaldybė pasako, jog pas mus statybų leidimą galima gauti per mėnesį, o visos procedūros yra visiškai skaidrios, tai būtų didelis pliusas šio regiono patrauklumui“, – pavyzdį pateikė R. Skyrienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad jei visi regionai staiga imtų ir įgyvendintų tą patį užsienio investicijų pritraukimo scenarijų, tai didelės naudos neduotų, mat kiekvienas regionas turi atsižvelgti į savo specifiką, jame esančią darbo jėgos pasiūlą, tikrąjį užsienio investicijų poreikį, nes galbūt jame užtektų ir vietos verslo potencialo, tik jį reikia tinkamai paskatinti.
Kas lemia sprendimą?
Pastaruoju metu plėtrą užsienyje vykdančios bendrovės „NDX energija“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius teigė, kad tokią plėtros strategiją pasirinko įmonės akcininkai, ir tai nėra susiję su mokestine aplinka Lietuvoje. „Prieš pusantrų metų mūsų akcininkai aiškiai pasakė, kad ieškos investicinių galimybių kitose šalyse, todėl šiuo metu turime projektų Lenkijoje, žvalgomės į kitų šalių rinkas. Kodėl taip yra? Tai daug labiau susiję su akcininkų sprendimu negu su kokiais nors mokesčių trūkumais Lietuvoje“, – teigė I. Staškevičius.
Pasidomėjus, kokie veiksniai gali lemti įmonės sprendimą investuoti pasirinktoje šalyje, I. Staškevičius teigė, kad dažniausiai vertinamas konkretus verslo atvejis, ar jis yra patrauklaus dydžio, ar jis atitinka tikslinę industriją, įmonės akcininkų kriterijus. Valstybės mokestinė ir teisinė aplinka, pašnekovo teigimu, nėra lemiamas veiksnys, jeigu tai – ES valstybė. „Didesni skirtumai egzistuoja tarp ES ir ne ES valstybių, tada atsiranda didesni kultūriniai skirtumai, didesni apribojimai kapitalo judėjimui“, – aiškino I. Staškevičius, pridūręs, kad dėl šių veiksnių įmonei yra tekę atsisakyti projekto Turkijoje.
Faktą, kad šalies vyriausybė stengiasi pritraukti užsienio investuotojų, I. Staškevičius vertina teigiamai, nors šiandiene investicine aplinka Lietuvoje jis teigė nesidomintis. Jis kiek kritiškai linkęs vertinti ir verslininkų skundus dėl Vyriausybės neva rodomo palankumo užsienio investuotojams. „Tai, kad valstybė siekia pritraukti užsienio investicijų, dar nereiškia, kad ji nepakankamai myli savo verslininkus, užsienio ir vietos investicijų skatinimą tikrai galima suderinti“, – pastebėjo jis.
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė taip pat nemano, kad skatindama šalyje investuoti užsienio bendroves Lietuvos valdžia ignoruoja vietos verslą. „Klausimas, ko jie (vietos verslininkai – red. past.) tikisi? Jeigu Lietuvos įmonės pateiktų tokius pačius projektus, o vyriausybė vis tiek rinktųsi užsienio investuotojus, tada tai būtų diskriminacija. Bet taip nėra“, – sakė D. Rakauskaitė.
Pašnekovė, kaip ir anksčiau cituota V. Klyvienė, abejoja lengvatos reinvestuojamam pelnui nauda. „Mūsų požiūriu, sėkmingas verslas gali išsiversti be vyriausybės paramos, nes patirtis rodo, kad iš valstybės šiaip ar taip gauti pinigai panaudojami neefektyviai, tai dažnai yra pinigai, kuriuos tiesiog reikia pasiimti“, – argumentavo D. Rakauskaitė.
Pašnekovė labiau linkusi pritarti teiginiui, kad valstybė turėtų ne remti verslą, bet jam netrukdyti, o kur reikia – užtikrinti bazinius dalykus, pavyzdžiui, sukurti infrastruktūrą ar priimti atitinkamus teisės aktus.
