A. Sebeckis.
Besibaigiantis ekonomikos nuosmukis, nors ir buvo skausmingas, padėjo atskleisti stipriąsias Lietuvos verslo savybes.
Per 20 nepriklausomybės metų Lietuva perėmė ne tik Europos vertybes, bet ir ūkio modelį.
Globalizacijos sąlygomis išsivysčiusi Lietuvos ekonomika tapo atvira, užtikrinanti laisvą prekių ir žmonių judėjimą. Stipri transporto infrastruktūra, lyg gyvybiškai svarbiais energijos kanalais sujungė mūsų šalį su visu pasauliu. Šis atvirumas, ilgainiui stimuliavęs ekonomikos plėtrą, lėmė, jog nuosmukio pasekmes pajutome itin stipriai, tačiau kartu tapo mūsų gelbėjimosi ratu.
Lietuvoje, pirmiausia dėl geografiškai patogios padėties, transporto sektorius nuo seno laikytas prioritetiniu. Galbūt todėl šio sektoriaus įmonės išsiugdė lankstumą, sugebėjimą prisitaikyti prie kintančių verslo poreikių, o dažnai ir juos numatyti, kad galėtų investicijas nukreipti tolesnės plėtros kryptimis. Atlaikiusios Rusijos krizę, Lietuvos transporto bendrovės sustiprėjo, mūsų šaliai įstojus į ES – atrado naujas Vakarų Europos rinkas, o pastarųjų metų patirtis parodė, kad eita teisingu keliu.
Kalbant iš tarptautinės skubių siuntų bendrovės pozicijos, verta akcentuoti glaudų abipusį ryšį tarp apdirbamosios gamybos ir transporto sektorių. Būtent gamintojai, importuojantys žaliavas, komponentus ar dalis ir eksportuojantys savo produkciją į užsienį yra didžiausi skubių siuntų paslaugų užsakovai. Todėl skubių siuntų pervežimo įmonės pirmosios pajuto, kad gamintojų sandėliuose kaupiasi prekės, nes gavėjams užsienyje jų nebereikia tiek, kiek anksčiau. Jau 2008 metų II ketvirtį pradėjo lėtėti apyvarta, mažėti pervežimo užsakymų skaičius. Veiklos rodikliai sparčiai krito žemyn, o 2009 metų I ketvirtį pasiekė žemiausią ribą.
Tiek pramonės, tiek transporto įmonės neišvengė sąnaudų optimizavimo, ėmėsi griežtos taupymo politikos. Buvo persvarstomos sutartys su tiekėjais, atsisakoma kai kurių tiesiogiai su veikla nesusijusių paslaugų. Transporto įmonės, norėdamos išlikti konkurencingos, privalėjo reaguoti lanksčiai ir išradingai. Rinkoje sugebėjo išlikti didesnę patirtį sukaupę, pasiūlyti lanksčius sprendimus gebėję vežėjai.
2009 metų pradžioje skubių siuntų bendrovės tapo naujų Lietuvos gamintojų produkcijos realizavimo rinkų bei partnerių paieškos liudininkėmis ir partnerėmis. 2009-ųjų I pusmetį buvo keičiamasi gaminių pavyzdžiais, vyravo smulkios siuntos, o štai II pusmetį jau pradėjo judėti didesni kroviniai su produkcija. Tų pačių metų IV ketvirtis laikytinas krizės skubių siuntų pervežimo sektoriuje pabaiga, nes nustebino rekordiškais mastais kylančiu siuntų kiekiu, paskatinusiu „TNT Lietuva“ 2010 metų pradžioje pakeisti krovininį lėktuvą didesniu.
2010 metų pradžioje pradėjo gerėti ir apdirbamosios pramonės įmonių – elektronikos prekių ir detalių, drabužių ir tekstilės, ryšio priemonių, medicinos įrangos ir farmacijos gamintojų, realizuojančių produkciją užsienio rinkose, – rezultatai. Mūsų šalies gamintojų produkcija įgavo paklausą Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose, kurių ūkio atsigavimas prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje. Tarp Senojo žemyno užsakovų įsivyravo tendencija ieškoti Kinijos gamintojams alternatyvių tiekėjų dėl pastarųjų lankstumo trūkumo ir nesugebėjimo atitikti kokybės standartų. Džiugu, kad tuo sugebėjo pasinaudoti Lietuvos gamintojai, pasiūlę kokybišką produkciją ir lanksčius pristatymo grafikus.
Verta paminėti išaugusią Rytų krypties svarbą – į mūsų šalį iš Azijos valstybių per pastaruosius metus importas padidėjo 63 proc.(„TNT Lietuva“ duomenimis). Lietuvos gamintojai iš Kinijos, Taivanio, Pietų Korėjos, Malaizijos dažniausiai gabena komponentus, reikalingus produkcijai, kurią vėliau realizuoja Europoje, gaminti. Be to, Pietryčių Azijos regione kyla naujos šalys – Indija, Indonezija, Vietnamas, sudarydamos rimtą konkurenciją iki šiol pirmavusiai Kinijai.
Svarbu pastebėti, jog aukštųjų technologijų (IT, biotechnologijų, ryšio sistemų, optinės įrangos, energiją taupančių įrengimų, atsinaujinančių energijos šaltinių ir pan.) įmonės, gaminančios pasaulinėje rinkoje itin paklausius produktus, recesijos beveik nepajuto ir netgi sugebėjo augti. Tai vertinga pamoka Lietuvai – būtent į sritis, kuriančias pridėtinę vertę, reikia kreipti didžiausias investicijas, kad mūsų šalies įmonės išliktų konkurencingos ir patrauklios pasaulyje.
2010 metai džiugino rekordiniu pervežtų krovinių kiekiu – sparčiai augo eksportas ir importas. Tikėtina, kad panaši tendencija išsilaikys ir 2011 metais, tačiau transporto įmonių laukia nauji iššūkiai – pirmiausia būtinybė gerinti paslaugų kokybę, investuoti į informacines technologijas, didinti veiklos efektyvumą. Svarbia praėjusių metų aktualija tapo krovinių saugumo užtikrinimas, pareikalavęs papildomų investicijų. Infliacija bei degalų kainų augimas taip pat gali pakoreguoti situaciją. Ateityje neabejotinai didės aplinkosaugos svarba, pastebima „žalias“ idėjas vienijančių įmonių bendruomenių kūrimosi tendencija, kai tiekėjais pasirenkamos bendrovės, įsidiegusios kokybės, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartus.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo pramonė (išaugo 6,6 proc.) bei transporto paslaugų sektorius (eksportas augo 33,2 proc.). Pastarųjų metų patirtis parodė, kad Lietuva turi potencialią gamybos bazę ir išplėtotą transporto sistemą, kurias ir ateityje verta stiprinti ir plėtoti. Strateginė Lietuvos geografinė padėtis taip pat skatina tai daryti. Reikia tikėtis, kad išmoktos pamokos – atsargiau skolinti ir skolintis, pamatuoti investicijas, atsakingiau rinktis partnerius – padės atsitiesti ir siekti aukštesnių pragyvenimo standartų Lietuvoje.
____________________
Aivaras Sebeckis yra bendrovės „TNT Lietuva“ generalinis direktorius
