Klubų finansinės ataskaitos nežvilga.
Daugiau nei pusės Europos aukščiausių lygų klubų veikla šiuo metu yra nuostolinga. Tai beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus. Šios ir kitos finansinės eilutės verčia susimąstyti. Sausio viduryje Šveicarijos mieste Nione UEFA paskelbė naujausius Europos futbolo klubų finansinio įvertinimo rezultatus. Ką jie parodo? Kokios priemonės numatomos užtikrinti taip trokštamą stabilumą klubų futbolo pasaulyje? Ir ar jų pakaks?
Augančios televizijos transliacijų sutartys, nauji stadionai, minios žiūrovų, Čempionų lygos taurės spindesys, rekordinis žaidėjų įsigijimas, atlyginimai, nauji talentai. Visa tai sukuria iliuziją, kad Europos klubinis futbolas išgyvena aukso amžių. Tačiau taip atrodo stadionuose ir per televiziją, bet tik ne žvalgantis po klubų finansines ataskaitas.
Remiantis 2009 metų duomenimis, tik keturios iš 49 Europos nacionalinių lygų veikė pelningai – Vokietijos, Austrijos, Belgijos ir Švedijos. Visos kitos patyrė nuostolių.
Nors klubų pajamos per metus išaugo 4,8 proc. iki 11,7 mlrd. eurų, išlaidos tuo pačiu metu augo beveik dvigubai greičiau – 9,3 proc. iki 12,9 mlrd. eurų. Tai nulėmė rekordinius nuostolius – 1,2 mlrd. eurų. Beveik ketvirtadalis klubų išleidžia 1,2 euro vienam eurui pajamų.
Įsipareigojimai taip pat augo dvigubai greičiau nei klubų turtas – atitinkamai 4,4 proc. iki 19 mlrd. eurų ir 2,5 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Todėl net kas aštuntam klubui auditoriai piešė ne itin malonias ateities perspektyvas – gresiantį bankrotą. Kartu analitikai atkreipė dėmesį, kad mažieji klubai pernelyg priklauso nuo vieno rėmėjo, o didieji – nuo televizijos transliacijų pardavimo pajamų (30–45 proc. visų pajamų).
Atlyginimai – į dausas
Viena pagrindinių blogų veiklos rezultatų priežasčių – žaibiškai augantys atlyginimai futbolininkams bei kitiems darbuotojams. Net 249 klubai iš 733 jiems išleido daugiau nei 70 proc. savo pajamų, iš jų 73 klubai atlyginimams išleido daugiau nei gavo pajamų. Bendrai išlaidos atlyginimams per 2007–2009 metus augo daugiau nei 26 proc., kai pajamos tuo metu didėjo 16 proc.
Norėdami tai suvaldyti klubai patys ketino įvesti „atlyginimų lubas“, tačiau greitai suprato, kad tai turi būti padaryta visos Europos mastu, nes, tai įvedus tik vienoje lygoje, žaidėjai pabėgs į kitą. UEFA šią problemą nutarė spręsti įvesdama apribojimus visoms klubų išlaidoms.
Tuo tarpu išlaidos žaidėjams įsigyti mažėjo. Penkių didžiųjų lygų klubai išleido 8 proc. mažiau įsigijimui 2009-aisiais (2,2 mlrd. eurų) nei tai buvo „auksiniais“ 2008 metais. Klubai daugiausia rėmėsi labiau patyrusiais, brangesniais žaidėjais, užuot susidūrę su finansiniais sunkumais, daugiau investavę į jaunimą ir taip užsitikrinę savo žaidėjų ugdymą ateičiai. Pastarasis kelias yra kur kas pigesnis siekiant suformuoti pagrindinę ekipos sudėtį nei pirkti jau subrendusius žaidėjus. Tačiau nuolatinis akcininkų, sirgalių spaudimas laimėti jau šiandien neleidžia daugeliui didžiųjų komandų atlikti ilgalaikių investicijų, todėl jų išlaidos trumpalaikiam turtui yra dvigubai didesnės nei ilgalaikės investicijos – atitinkamai 10,5 mlrd. ir 5,5 mlrd. eurų.
Finansinis spaudimas lygiagrečiai lėmė, jog tik 19 proc. visų ekipų turi savo stadionus, pajamų šaltinį, kuris klubui suteikia nepalyginamai didesnes pajamas. Štai, pavyzdžiui, Londono „Arsenal“ pajamos šoktelėjo 46 proc. per metus, kai jie persikėlė į naująjį „Emirates“ stadioną 2006 metais. Žinoma, prisidėjo ir sėkmė aikštėje, bet vien ko vertos 3,5 mln. eurų varžybų dienos pajamos. Londono ekipa pagal šį rodiklį yra viena iš lyderių Europoje.
Nors didžiosios lygos sugebėjo išlaikyti panašų žiūrovų skaičių kaip ir ankstesniais metais, lankomumas visos Europos stadionuose per metus krito apie 3 proc., iki 101 mln. žiūrovų visoje Europoje. Tam įtakos neabejotinai turėjo ekonomikos sunkmetis bei varžybų rezultatų nuspėjamumas. Dalis žiūrovų tiesiog nebegalėjo sau leisti pirkti bilietų, kiti matė, kad čempionatai tampa nebe tokie įdomūs, nes laimi vis tos pačios ekipos.
Pamatai ateičiai – šiandien
„2009 metai buvo bene sudėtingiausi finansine prasme. Daugelis klubų patyrė didelių finansinių sunkumų, klubų nuostoliai išaugo dvigubai. Atsižvelgiant į tai, bendras naujų finansinių reikalavimų pripažinimas ir jų laikymasis tampa gyvybiškai svarbus, padėsiantis išvengti dar didesnių sunkumų ateityje. Išlaidų kontrolė šiuo metu ir ateityje bus vienu didžiausių iššūkių klubams. Finansinė pusiausvyra, kai egzistuoja balansas tarp išlaidų ir pajamų, bei ilgalaikiai investiciniai projektai – visa tai yra futbolo sektoriaus tvarumo pagrindas“, – padėtį apibūdino UEFA prezidentas Michelis Platini.
Panašiai mąsto ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas bei UEFA Vykdomojo komiteto narys L. Varanavičius, dalyvavęs minėtame pristatyme Šveicarijoje: „Verslas, kuris metų metus patiria nuostolių, neturėtų ilgai išlikti. Sveikas protas sako, kad tai negali būti amžina tendencija. Todėl UEFA, kaip futbolo plėtros Europoje garantas, nori užkirsti kelią galimai krizei. Tai šiuo metu yra didžiausias iššūkis.“
Akivaizdu, kad šios nuomonės naudingos ne vien įsiklausymui. Jokia įmonė ilgai neišliktų galvodama tik apie konkuravimą ir pamiršdama išlaidų kontrolę, didindama įsiskolinimą, bet nestiprindama savo turto bazės, dvigubai daugiau išleisdama trumpalaikiam turtui ir apleisdama ilgalaikes investicijas. Žaidėjų atlyginimų augimą iki šiol kompensavo augančios ateities televizijos teisių pardavimo pajamos. Bet kas atsitiks, kai pajamų augimo nebeliks, ateis dar viena krizė, o akcininkai vietoj naujų investicijų pareikalaus grąžos?
Naujieji reikalavimai
Šou kūrimas nevaldant išlaidų yra trumparegiškas ir pavojingas futbolo gyvavimui ateityje. Tai pastebėjusi UEFA ėmėsi ryžtingų veiksmų įvesdama finansinę pusiausvyrą licencijavimo metodais. Norėdamas rungtyniauti Europos turnyruose, kiekvienas klubas turi atitikti UEFA keliamus reikalavimus.
Žvelgiant į juos, vienas svarbiausių yra pajamų ir išlaidų pusiausvyra. Klubai negali išleisti daugiau nei uždirba – tai griežta nuostata, kuriai įvykdyti yra duodamas pereinamasis laikotarpis. Iki 2014–2015 metų sezono klubas galės išleisti 45 mln. eurų daugiau nei uždirba, iki 2017–2018-ųjų sezono ši suma turės sumažėti iki 30 mln. eurų, vėliau reikalavimas dar griežtės. Visais atvejais šių laikotarpių pabaigoje klubai turės eliminuoti šį nukrypimą akcininkų įnašais.
Šalia to, norėdami gauti UEFA licenciją, klubai turės įvykdyti visus savo įsipareigojimus sezono metu – jokių pradelsimų. Taip pat bus atliekamas finansinis planavimas, kuris turės užtikrinti klubų prisiimamus įsipareigojimus. Investicijos į ilgalaikį turtą nebus ribojamos.
IQ vertinimas
Atlaikęs krizę, pasaulis tikslingai griežtina reikalavimus daugelyje sričių. Futbolas iki šiol buvo viena iš nedaugelio terpių, kur klestėjo laisvosios rinkos principai, kiekvienas galėjo daryti ką norėjo, leisti kiek norėjo – be jokių apribojimų.
Naujieji reikalavimai bei apribojimai išlaidoms idealiu atveju turėtų suteikti klubams didesnį finansinį stabilumą, priversti tikslų siekti atsižvelgiant į savo ilgalaikes galimybes. Šalia šių gražių siekių matome kelias kylančias rizikas. Viena jų – uždaro rato formavimasis. Didieji klubai generuoja dideles pajamas, todėl jie galės daug ir išleisti, tuo tarpu maži negalės iššokti aukščiau savo galimybių ir ilgainiui konkuruoti su grandais. Antra, norėdami siekti aukštų sportinių rezultatų klubai turės prašyti akcininkų naujų įnašų. Pajamas tvariai bus galima didinti tik ilgalaikėmis investicijomis į stadionus bei jaunimo ugdymą. Tai labai sveikintina, bet rezultatų tenka laukti ganėtinai ilgai, reikia didelio įdirbio, sėkmės atrandant naujus talentus bei rizikos prisiėmimo, jeigu investicijos nepasiteisins. Esant tokiems neaiškumams, akcininkai gali bijoti investuoti. Jeigu bus įsigyta žaidėjų, tarkime, už 30 mln. eurų, ir tai nepasiteisins, – klubas nepasieks aukštų rezultatų ir negaus daugiau pajamų, – akcininkai turės iš savo lėšų tai kompensuoti. Tai – tik keletas naujų iššūkių Europos klubiniam futbolui.
Manome, kad UEFA veiksmai yra teisingi. Tikėtina, kad naujieji reikalavimai bei numatomos priemonės sudrausmins klubus, privers skaičiuoti ir padidins sveiką konkurenciją. Sprendžiant finansinius klausimus žingsnis jau žengtas, lieka ir toliau analizuoti Europos klubinio futbolo plėtrą, stebėti žiūrovų lankomumą stadionuose, investicijas į ilgalaikį turtą, nenuspėjamumo žaidime didėjimą ir daugelį kitų parametrų. Realius pokyčius šioje industrijoje turėtume pamatyti po 2–3 metų.
