Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje dar labiau išaugo.
Lietuvos ūkio šešėlis per praėjusius metus dar labiau padidėjo. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis per 2010 metus sudarė 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir, palyginti su 2009 metais, ūgtelėjo 5 proc. punktais arba maždaug 5 mlrd. litų.
Remiantis LLRI tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomikos dalis Lietuvoje pasiekė rekordinį lygį per visą šio tyrimo darymo laikotarpį. 27 proc. BVP sudaranti pilkoji ūkio dalis buvo užfiksuota tik 1997 metais, kai LLRI pirmą kartą atliko šalies ekonomikos tyrimą. Lietuvos ekonominio pakilimo laikotarpiu 2007-2008 metais ūkio šešėlis buvo susitraukęs iki 18 proc. BVP – rekordiškai mažo skaičiaus šalies istorijoje.
LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius dvejus metus ne tik išaugo pilkojoje ūkio zonoje vykdomos veikos apimtis, bet ir padaugėjo tą veiklą vykdančių ūkinių vienetų. Beveik 40 proc. visų ūkio vienetų visą ar bent dalį veiklos vykdė „šešėlyje“.
Šešėlyje – 26 mlrd. litų
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų šalies BVP sudarė beveik 94 mlrd. litų, todėl šešėlinėje ekonomikoje pinigų apyvarta galėjo sudaryti apie 26 mlrd. litų. Palyginti su 2009 metais, kai šešėlinė ekonomika sudarė mažesnę dalį, pinigų apyvarta pilkojoje zonoje galėjo ūgtelėti 5 mlrd. litų.
Vyriausybė dar praėjusiais metais deklaravo tikslą iš šešėlio ištraukti bent milijardą litų pajamų į biudžetą. Pasak G. Kadziausko, šis tikslas iš esmės buvo siejamas su geresniu PVM ir akcizo mokesčių surinkimu, tačiau to padaryti nepavyko. Bandymas kovoti su rūkalų ir alkoholio kontrabanda nėra efektyvus, o bandymas įvesti kasos aparatus turguose ir tokiu būdu surinkti daugiau PVM mokesčio, LLRI ekspertų teigimu, norimų rezultatų taip pat neduos.
Ekonomikos šešėlį, pasak jų, padėtų sumažinti sumenkusi administracinė našta verslui ir mažesnė mokesčių našta. G. Kadziauskas pastebėjo, kad Vyriausybė savo pažado gerinti sąlygas verslui taip pat dar neišpildė. „Rinkos dalyvių vertinimas, kad administracinė našta įmonėms nemažėjo, rodo, jog Vyriausybė nevykdo pažado iki 2011 metų pabaigos 30 proc. sumažinti verslo administracinę naštą“, – sakė LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
LLRI kritiškai vertina verslo sąlygų gerinimui suburtos Saulėtekio komisijos veiklą ir nurodo, kad ši iniciatyva pastebimų rezultatų iki šiol nedavė. „Buvo įvertinta, kad yra apie du tūkstančius įvairių informacinių įpareigojimų, tai įvairiausi pranešimai, kuriuos įmonės turi pateikti, darbo santykių srityje tokių yra apie tris šimtus. Mes tyrimo dalyvių klausėme, kaip ši administracinė našta verslui pasikeitė. Jų nuomone, ji per 2009-2010 metus išaugo 4 proc.“, – sakė G. Kadziauskas.
Mato ir optimizmo
Tiesa, LLRI ekspertai teigia įžvelgiantys „optimizmą šaukštas pasaldina problemų statinę“. Anot jų, šiemet šešėlinės ekonomikos dalis turėtų nebedidėti, o ekonomikos atsigavimo tendencijas – po truputį augantį BVP ir mažėjantį nedarbą – turėtų paskatinti geri eksportuotojų rezultatai, gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis.
Tyrimo duomenimis, Lietuva 2010 metais jautė didžiųjų eksporto rinkų atsigavimą, augantis eksportas bent iš dalies atsvėrė sumažėjusią paklausą vidaus rinkoje. Spartus užsienio prekybos augimas prognozuojamas ir 2011-aisiais: tiek importas, tiek eksportas Lietuvoje 2011 metais augs apie 13 proc.
Šįmet LLRI taip pat tikisi vidutinio atlyginimo augimo šalyje, jis šiais metais turėtų didėti 4 proc. Tai turėtų pagerinti ir namų ūkių padėtį. LLRI skaičiuoja, kad dvejus metus iš eilės mažėjusios namų ūkių pajamos šiais metais turėtų ūgtelėti. Vienam namų ūkio nariui tenkančios pajamos per 2011 metus turėtų siekti 1083 litus. Praėjusiais metais jos siekė 1010 litų.
