„Verslo žinios“
Nieko negirdėjo apie paramą
Kaime galėtų kurtis jaukios parduotuvėlės, jos prekiautų vietoje pagaminta produkcija – tam atriekta ES paramos. Tačiau kaimo žmonės gūžčioja pečiais – pirmąsyk girdintys apie tokią galimybę, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.
Nors galimybė pasinaudoti parama kaimo parduotuvėms įteisinta dar pernai, per pirmąjį kvietimą pateiktos vos dvi prekybininkų paraiškos. Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teisinasi, kad pernai sutrukdė skuba – paraiškos buvo priimamos tik mėnesį ir žmonėms neužteko laiko, kad jie susiskaičiuotų ir įvertintų, ar parama apsimoka.
Šiemet paraiškas ketinama priimti nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 30 dienos. Paramai, jei nesukliudys teismai, bus skirta 40 mln. Lt.
Kova dėl dujų kainos
Šiandien Briuselio „Berlaymont“ rūmai – EK būstinė – gausios Rusijos vyriausybės delegacijos apsiaustyje. Čia vyksta ES Vadovų Tarybos prezidento Hermano Van Rompuy, Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Mannuelio Barosso ir Rusijos premjero Vladimiro Putino akistatos.
ES ir Rusijos susitikimo darbotvarkėje bevizio režimo Rusijos piliečiams Europoje klausimas, Rusijos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje problema, diskusijos apie naują ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartį, Rusijos pateiktos iniciatyvos „Modernizavimo partnerystė“ aptarimas.
Tačiau šalys pabrėžia, kad kertinė derybų diskusija vyks apie bendradarbiavimą energetikos srityje. Apie ketvirtadalis ES šalyje suvartojamos naftos ir gamtinių dujų yra rusiškos kilmės. Apie 88 proc. viso Rusijos naftos ir daugiau nei 70 proc. dujų eksporto atkeliauja į ES rinkas. Būdamos labai priklausomos nuo tarpusavio prekybos energijos ištekliais Europa ir Rusija niekaip nesusitaria dėl verslo energetikos sektoriuje taisyklių.
Dar karščiau ginčijamasi bus Rusijos energetikos ministro Sergejaus Šmatko ir ES energetikos komisaro Guentherio Oettingerio derybose, kuriose numatoma aptarti ES III energetikos paketo įgyvendinimo darbotvarkę.
„Lietuvos rytas“
Ligoniai tampa slaugytojais
Įsipareigojimų bankams turintys žmonės griebiasi gudrybių. Sunkiai susirgę jie stengiasi išsisukti nuo pajamas nurėžiančio laikinojo nedarbingumo, todėl iš ligonių staiga tampa slaugytojais.
Laikinasis nedarbingumas gerokai sumažina pajamas. Pagal galiojančią tvarką, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa sudaro 80–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. „Sodra” ligos pašalpą pradeda mokėti tiktai nuo trečiosios dienos ir moka iki septintosios nedarbingumo dienos. Ši pašalpa sudaro 40 proc. vadinamojo kompensuojamojo uždarbio.
Jei žmogus per savaitę nepasveiksta, nuo aštuntosios nedarbingumo dienos jam mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tuo tarpu slaugos pašalpą „Sodra” moka nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Ji sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Neskuba pirkti kasos aparatų
Vos dvi dešimtys turgaus prekeivių įsigijo kasos aparatus nuo to laiko, kai Vyriausybė įsipareigojo jiems grąžinti lėšas. Kasos aparatų pardavėjai pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad vasarį pardavė 20 aparatų turgaus prekeiviams. Daugiausia aparatų – 9 – registruoti Panevėžyje. Vilniuje registruoti 5, Kaune – 3, Telšiuose – 2, Šiauliuose – 1 naujas kasos aparatas.
Tik 4 prekeiviai pateikė prašymus kompensuoti išlaidas kasos aparatui įsigyti. Nė viena kompensacija dar neišmokėta – valstybė įsipareigojusi tai padaryti per 30 dienų nuo paraiškos.
Kasos aparatų pardavėjai prekybininkų antplūdžio laukia vėliau.
„Lietuvos žinios“
Kalba apie naujus mokesčius
Valstybinio socialinio draudimo sistemos problemas pavyktų išspręsti tik tuo atveju, jeigu dalis dabartinės „Sodros“ išlaidų, pavyzdžiui, bazinė pensija, būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, kurį būtų galima papildyti iš nekilnojamojo turto mokesčio ir diferencijuotai apmokestinus gyventojų pajamas. Taip tikina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
„Jeigu nieko nedarysime, po 30 metų dėl dabartinės demografinės situacijos įtakos santykinė pensija sumažės 15-20 procentų. Todėl negalime sakyti, kad nereikės kelti įmokų, kai kurių mokesčių ir ilginti pensinio amžiaus. Reikėtų galvoti apie mokesčius, kurie mažiau apkrautų darbo jėgą, mažintų turtinę diferenciaciją. Tai galėtų būti nekilnojamojo turto mokestis ir diferencijuotas visų pajamų – ne tik darbo užmokesčio – apmokestinimas“, – kalbėjo R.Dagys.
