(Reuters/Scanpix nuotr.)Latviai suka galvą, kaip sutaupyti 50 mln. latų.
Latviai biudžeto skyles ruošiasi lopyti didindami mokesčius. Jie didėjo krizės pradžioje, po to šių metų pradžioje, o vakar vyriausybė nusprendė didinti akcizus bei kai kuriuos kitus mokesčius nuo šių metų liepos 1 dienos. Dėl to sprendimą dar turės priimti Seimas.
Lietuvos kaimynai jau didino mokesčius nuo šių metų pradžios. Pridėtinės vertės mokestis padidėjo (PVM) nuo 21 iki 22 proc. Šįkart ketinama didinti akcizą stipriajam alkoholiui, cigaretėms ir namų ūkiuose naudojamoms gamtinėms dujoms.
Taip pat kalbama apie didesnį akcizą benzinui. Degalų pardavėjai skaičiuoja, kad po liepos 1 dienos benzinas Latvijoje kainuos maždaug 5 santimais (beveik 25 centais) daugiau nei dabar. Benzinas turėtų brangti ne tik dėl akcizų, bet ir išaugusio mokesčio už naftos produktų saugojimą. Tokiu atveju latviškos benzino kainos priartėtų prie lietuviškųjų.
Šių priemonių kaimynai imasi norėdami sumažinti biudžeto deficitą 50 mln. latų (245 mln. litų).
Lietuvoje diskusijos dėl mokesčių gali užvirti svarstant pensijų sistemos pertvarką. Vienas politikų minimų būdų, kaip būtų galima surinkti papildomai pinigų, – progresiniai mokesčiai. Tai turbūt vienintelė tema apie mokesčių didinimą, kuri prieš rinkimus neįsiutintų didžiosios dalies rinkėjų. Priešingai – progresiniai mokesčiai gali atsidurti tarp rinkimų pažadų sumažinti turtinę nelygybę Lietuvoje.
Latvijoje mokesčių didinimo tema politikams nėra tokia pavojinga – ten rinkimai vyko tik praėjusiais metais.
Latviai taip pat planuoja didinti azartinių lošimų mokestį bei įvesti licencijas nebankinėms paskolų bendrovėms. Pastarasis žingsnis gali sudominti ir Lietuvos politikus, kartas nuo karto pakylančius į kovą su greitųjų paskolų bendrovėmis. Vienas žingsnis jau žengtas – nustatyta didžiausia metinė paskolos kaina.
Tiesa, licencijos, jei jos būtų įvedamos, nebūtinai apribotų skolintojų veiklą – viskas priklausytų nuo sąlygų licencijai gauti. Jeigu leidimai būtų įvedami su tikslu papildyti biudžetą, tuomet greitųjų paskolų bendrovėms tiesiog atsirastų papildomas mokestis, kurį susimokėjus būtų galima veikti taip pat, kaip iki šiol.





