A. Ažubalis.
Esame valstybė, per pastaruosius 20 metų padariusi neįtikėtiną šuolį – esame gyvas pavyzdys ir tikras įrodymas pasauliui, kad nuosekliai siekiant užsibrėžtų tikslų galima juos įgyvendinti, net jeigu jie skamba neįtikėtinai ir ambicingai.
Lietuvos užsienio politikos prioritetai 2011 m. išlieka nepakitę: vadovaujantis principu -Lietuvos diplomatinė tarnyba piliečiui, valstybei ir pasauliui, suformuluoti trys pagrindiniai tikslai – siekti įgyvendinti Lietuvos interesus daugiašalės ir dvišalės diplomatijos priemonėmis; teikti aukštos kokybės konsulines paslaugas ir puoselėti lietuvybę užsienyje; prisidėti prie tarptautinės bendruomenės taikos, saugumo ir stabilumo įtvirtinimo pastangų.
2010 m. Užsienio reikalų ministerijai perduotos užsienio lietuvių reikalų koordinavimo teisės ir pareigos. Mūsų pareiga palaikyti ir stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, padėti užsienio lietuvių bendruomenėms saugoti gimtąją kalbą, tautinę kultūrą, identitetą, skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą į valstybės gyvenimą.
Už Lietuvos ribų gyvena daugiau nei milijonas lietuvių kilmės žmonių, sparčiai formuojasi naujo pobūdžio „darbo“ emigracija. Jau kovo mėnesį bus priimta „Globalios Lietuvos“ kūrimo programa, apibrėšianti partneryste grindžiamus valstybės ir jos tautos dalies užsienyje santykius, kuria siekiame sudaryti galimybes užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos gerovės kūrime.
Pirmininkavimas ESBO atveria Lietuvai daug durų
Vienu iš didžiausių šių metų iššūkių laikau Lietuvos pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Tai politinės ir administracinės Lietuvos brandos patikrinimas. Norėčiau pabrėžti, kad pirmininkavimas atveria Lietuvai daug durų ir daug galimybių įtvirtinti mūsų pirmininkavimo prioritetus. Už jų yra diskutuojama esminiais ESBO klausimais, puoselėjami Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Mano susitikimų paraštėse aptariami ir aktualūs dvišaliai klausimai.
Puikiai matome, kad Lenkijos politinės ambicijos pastaruoju laikotarpiu kinta. Kartu žinome, kad Lietuva ir Lenkija visada bus kaimynės, kurias siejo, sieja ir sies ekonominiai, kultūriniai, žmogiškieji ryšiai ir, žinoma, istorija, kuri, nors sykiais ir skirtingai traktuojama, bet visgi bendra.
ESBO yra vienintelė organizacija, kur susitinka Šiaurės Amerika su Azija, dalyvaujant Europai. ESBO erdvė beveik tiksliai atkartoja Lietuvos tiesioginių ir netiesioginių interesų zoną, todėl diplomatinei tarnybai svarbu pirmininkavimo ESBO keliu didinti Lietuvos matomumą, kelti ir stiprinti jos tarptautinį statusą.
Pirmosios 50 pirmininkavimo dienos praėjo proaktyviai, girdime gerus atsiliepimus iš tarptautinės bendruomenės.
Energetinio saugumo iššūkis
Lietuva šiuo metu laiko rimtą egzaminą, kurio metu bando išspręsti uždavinį – kaip tapti nepriklausoma energetikoje. Šio tikslo link Lietuva ryžtingai pradėjo eiti pirma Europoje. Mūsų tikslą pozityviai vertina Europos Sąjunga. Tačiau ši ambicija nebus įgyvendinta be tarptautinės bendruomenės paramos, be užsienio investicijų ir technologinių pasiekimų. Kasdien apie tai primenu diplomatams, kurių vaidmuo yra vienas iš raktinių.
Diplomatinėmis pastangomis pasiekta, kad ES energetikos projektuose būtų užtikrintas Lietuvos energetinių prioritetų įtvirtinimas, siekiant visiškos integracijos į ES vidaus energetinę rinką. Glaudžiai bendradarbiaujame su Energetikos ministerija.
Mūsų iniciatyva atominių elektrinių Baltarusijoje ir Kaliningrade saugumo klausimas įtrauktas į Europos Sąjungos darbotvarkę. Įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris siekia tapti NATO kompetencijų centru.
Užsienio reikalų ministerija aktyviai prisideda prie energetinių išteklių tiekimo problemų sprendimo, pristatydama egzistuojančias problemas tarptautinei bendruomenei, prisidėdama prie naujų šaltinių paieškos, keldama klausimus į politinį lygį dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis.
Strateginė partnerystė ir kaimynystė
Paskutinio pusmečio įvykiai parodė, kad Lietuva neišvengiamai tampa Baltarusijos vartais į Vakarus, pirmiausia – vartais pilietinei visuomenei. Galime būti idėjų ar vertybių tiltu. Dvišaliu pagrindu einame supaprastintos pasienio judėjimo tvarkos link, tikiuosi, kad tai bus įvykdyta jau šią vasarą, po to, kai pasirūpinsime sėkmingo šio susitarimo realizavimo galimybėmis.
Visai Europai siūlome kuo daugiau dirbti su Baltarusijos piliečiais ir atverti jiems galimybes artimiau susipažinti su demokratija.
Okupacijos žalos atlyginimo klausimas išlieka vienas svarbiausių santykiuose su Rusija. Tačiau be šio konkretaus klausimo turime daugybę kitų, į kuriuos privalome koncentruotis – kultūra, ekonomika, žmogiškieji ryšiai.
Po dvejų metų pertraukos reguliariomis tapo politinės konsultacijos, atnaujintos ir sėkmingai vykdomos derybos dėl sutarčių. Su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu per pastaruosius metus įvyko trys susitikimai. Paskutinio vizito rezultatas paprastas, ir įvardintas viešai – siekiama modernizuoti Lietuvos ir Rusijos santykius. Vienu iš žingsnių taps kartu kuriamas Pasitikėjimo forumas.
Mūsų uždavinys yra plėtoti abipuse pagarba ir nauda paremtus santykius su Rusija, demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu pagrįsto dialogo su Rusija paieškos, neaukojant principinių dalykų Rytų kaimynystės politikoje.
Bene daugiausia viešų diskusijų šiais metais sulaukia Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kurie, mano nuomone, pradėjo kisti dar 2008 metais. Strateginė partnerystė tarp Lietuvos ir Lenkijos pradėta kurti ir kuriama atliepiant realiems abiejų valstybių strateginiams interesams.
Puikiai matome, kad Lenkijos politinės ambicijos pastaruoju laikotarpiu kinta. Kartu žinome, kad Lietuva ir Lenkija visada bus kaimynės, kurias siejo, sieja ir sies ekonominiai, kultūriniai, žmogiškieji ryšiai ir, žinoma, istorija, kuri, nors sykiais ir skirtingai traktuojama, bet visgi bendra.
Darydamas metinę apžvalgą negaliu neatkreipti detalesnio dėmesio į diskusijas dėl tautinių mažumų padėties. Aš, kaip užsienio reikalų ministras, gyniau, ginu ir ginsiu mūsų piliečių interesus – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių ir visų kitų tautybių atstovų, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Tikiu, kad viskas, kas daroma mūsų valstybėje, daroma siekiant gerinti mūsų piliečių padėtį. Mintis, kad kažkas tikslingai daroma siekiant pabloginti gyvenseną, yra verta filmo scenarijaus, bet ne realaus svarstymo. Nepasiduodu viešoms eskalacijoms, nes faktai liudija visai kitokią padėtį, nei diskutuojama.
Neseniai pasirodžiusi ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaita rodo, kad Lietuvoje 42 proc. apklaustų tautinių mažumų atstovų skundžiasi, jog nepakankamai gerai moka lietuviškai, kas mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Taip pat visada atsimenu, kad Lietuvoje 96 mokyklos, kuriose dėstymas vyksta lenkų kalba.
Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje yra galimybė gauti išsilavinimą lenkų kalba nuo pradinio iki aukštojo. Mokyklų skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo nuo 44 iki 62, jau nekalbant apie mišrias mokyklas. Kasmetinėje „Freedom House“ ataskaitoje Lietuva vadinama laisva šalimi politinių teisių ir pilietinių laisvių srityse.
Ar reikia papildomų argumentų? Taip pat visada prisimenu ESBO tautinių mažumų komisaro Knuto Volebeko mintį, kad viena iš pagrindinių tautinių mažumų pareigų ir interesų – išmokti valstybinę kalbą.
Antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Lenkija, Lietuva visus 2011 metus pirmininkauja ESBO – tai išskirtinis istorinis momentas. Tai unikali galimybė ne tik sustiprinti regiono pozicijas, bet ir atrasti naują kokybę dvišaliuose santykiuose. Dirbsiu tam, kad Lietuva ir Lenkija šią galimybę išnaudotų.
Apibendrindamas čia išsakytus ir daug neišsakytų Lietuvos diplomatinės tarnybos darbų ir pasiekimų, norėčiau pabrėžti kelis svarbius dalykus.
Lietuvai kartais primetama, kad ji įsikibusi laikosi kai kurių istorinių momentų. Visiems jiems noriu pasakyti, kad būtent istorinė atmintis ir istoriniai heroizmo pavyzdžiai mus telkia. Tai tie momentai, kuriais žmonės pamiršta tai, kas juos skiria ir susitelkia į tai, kas juos vienija. Tai žaviausios istorinės akimirkos, todėl linkiu mums visiems rasti stiprybės jas puoselėti ir pasinaudoti ta stiprybe kuriant dabartį ir ateitį.
Tiesioginių grėsmių keliančių priešų neturinčiai Lietuvai trūksta susitelkimo, o kad efektyviau būtų ginami tautos interesai – tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Užsienio reikalų ministerija ypatingai tai jaučia kaip institucija, kurios veikla tiesiogiai ir netiesiogiai siejasi su daugeliu sričių.
Diplomatinės tarnybos vaidmuo yra neatsiejamas valstybės suvereniteto atributas. Šio vaidmens poveikis visuomenės gyvenimui stiprėja taip pat sparčiai, kaip stiprėja globalizacijos procesas. Ignoruoti jo negalime. Todėl privalome maksimaliai išnaudoti jo teikiamas galimybes.
Kaip galime įveikti mums kylančius sunkumus? Sunkiai dirbdami ir tikėdami vienas kitu. Linkiu mums visiems išmokti puoselėti vizijas, o ne problemas ar stereotipus.
____________________
Audronius Ažubalis yra Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pateikta sutrumpinta ministro apžvalga.
