Maisto gamintojams nurodyta teisingai ženklinti produkciją ir neklaidinti vartotojų.
Dalis maisto gamintojų priversti keisti produktų etiketes ir jose neberašyti skambių pavadinimų „Be E“, „Stop E“, „Be konservantų“, net jeigu maisto priedai susidarė natūraliai gamybos proceso metu. Kai kurios įmonės svarsto, ar apskritai verta toliau gaminti produkciją be sintetinių maisto priedų.
Maisto gamintojams nepavyko įtikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus, kad būtų leista gaminių etiketėse naudoti rašyti „Be E“, jeigu sintetinių medžiagų nededama, o maisto priedų likučiai atsiranda gamybos procese. VMVT paskelbė, kad jokių nuolaidų nebus ir jeigu jau produktas ženklinamas kaip pagamintas be maisto priedų, tai šių neturi būti aptinkama ir atlikus laboratorinius tyrimus. Ir nesvarbu, ar tas priedas įdėtas technologinio proceso metu, ar pateko su žaliavomis, ar su natūraliais ingridientais.
Taigi gamintojai, norintys savo produktus ženklinti užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“ ir pan., privalo laboratoriniais tyrimais pagrįsti, kad konkretaus maisto priedo ar apskritai jokių maisto priedų jų gaminamame produkte nėra. Tokie reikalavimai taikomi visoms maisto produktus gaminančioms įmonėms (pieno produktų, duonos, padažų ar gaivinančių gėrimų gamintojams).
Gina „išskirtinius produktus“
„Klaipėdos mėsinės“ vadovas Nerijus Kuzma laikosi nuomonės, kad tokie reikalavimai nėra teisingi, tačiau neketina ginčytis ar bylinėtis su VMVT. „Etiketes pakeisime ir nerašysime, kad produktas yra be E. Tačiau dėl to nukentės tik vartotojas, nes jis negalės pasirinkti išskirtinio produkto. Svarstysime, ar apskritai bus verta tęsti tokių produktų gamybą, jeigu negalėsime jų paženklinti ir išskirti iš visos produkcijos“, – teigė N.Kuzma.
Jis akcentavo, kad patikrintų „Klaipėdos mėsinės“ gaminių sudėtyje rasti minimalūs (15,09 mg/kg ir 17,48 mg/kg) nitritų kiekiai – tai 10 kartų mažiau, nei nurodoma Lietuvos higienos normoje. Todėl šie gaminiai neprilygsta tiems, kurie gaminami su sintetiniais maisto priedais. „Gaila, kad Lietuvoje niekas nenori nustatyti minimalių ribų, iki kurių būtų leidžiama maisto priedų kiekis, susidaręs natūralaus gamybos proceso metu“, – apgailestavo N.Kuzma.
Gytis Svilainis, „Krekenavos agrofirma“ rinkodaros vadovas, tvirtino, kad viešumoje kilęs ažiotažas dėl produktų, gaminamų be maisto priedų, yra kiek išpūstas. „Pirkėjai neapgaudinėjami, minimų produktų gamyboje nenaudojame jokių sintetinių maisto priedų, žymimų E. Galutiniame produkte randami nedideli kiekiai natrio nitrito, kuris susidaro technologinio proceso metu skylant prieskoninėse žolelėse arba gyvūniniuose baltymuose natūraliai susikaupusiems nitratams. Visos daržovės turi savybę kaupti nitratus, tai gal reikėtų rašyti perspėjimą ant morkų ar salierų, kad jei įdėsime jų į kotletus, tai patiekale bus natrio nitrito“, – sakė pašnekovas.
„Krekenavos agrofirma“ jau yra nurodžiusi etiketėse, kad maisto priedų likučiai minėtuose gaminiuose gali atsirasti natūraliai iš natūralių ingredientų, gamybos proceso metu. Bendrovė neketina mažinti be sintetinių maisto priedų gaminamos produkcijos asortimento, nes jos paklausa Lietuvoje vis dar didėja. Tiesa, G. Svilainis pastebi, kad šalyse kaimynėse vartotojai neskiria tiek daug dėmesio maisto priedams ir jų nesibaido.
Prireiks laboratorinių tyrimų
Tačiau VMVT atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra gamintojų, mokančių ir galinčių pagaminti maisto produktų nenaudojant pridėtinių maisto priedų. Pernai ištyrus ištirtas 91 mėginį, buvo nustatyti septyni atvejai, kada gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai.
Specialistai pripažino, kad kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, pomidoruose natūraliai susidaro glutamo rūgšties (E621). Gaminant mėsos gaminius ar pomidorų padažus, net ir nepridėjus maisto priedo E621-mononatrio glutamato, laboratorinių tyrimų metu visuomet bus aptinkamas tam tikras mononatrio glutamato kiekis, perskaičiuotas iš natūralios glutamo rūgšties. Todėl, norėdamas savo produktą žymėti „Be E621“ ar „Be mononatrio glutamato“ gamintojas turi nurodyti, kokie kiekiai natūraliai susidariusio mononatrio glutamato gali būti randami jo gaminiuose. Tam būtina išsitirti visas naudotas gamyboje žaliavas ir laboratoriškai patvirtinti natūraliai susidariusios glutamo rūgšties kiekį. Tik tokiu atveju gamintojas galėtų teigti, kad mėsos gaminyje gali būti natūralių maisto priedų likučių, o vartotojas nebūtų klaidinamas.
Bendrovė „Nematekas“, viena pirmųjų šalyje pradėjusi gaminanti maisto gaminius „Jokių E“, nesulaukė tikrintojų pastabų dėl produkcijos ženklinimo. Įmonės atstovai pripažįsta, kad pagaminti produkciją be maisto priedų kainuoja kur kas brangiau, o jos galiojimo laikas – trumpesnis. Dėl šios priežasties įmonė priversta riboti tokių gaminių eksporto apimtis. Kol kas sėkmingai plečiamasi į Latviją, kur taip pat pasiūlyta produkcijos linija „Jokių E“. Lietuvoje produktų be maisto priedų paklausa didėja, tačiau labai mažais tempais. „Nemateko“ rinkodaros vadybininkė Sigita Grečnienė svarstė, kad mūsų vartotojų pasirinkimą vis dar labai lemia kaina: „Jeigu šalyje būtų geresnė ekonominė padėtis, produkcijos be sintetinių maisto priedų paklausa būtų daug didesnė“.
