„Verslo žinios“
Skatinimo planui padėtas taškas
Ūkio ministerija uždarė specialųjį tinklalapį „skatinimoplanas.lt“, nuplėšė nuo savo pastato jį reklamuojančius lipdukus ir paskelbė, kad Ekonomikos skatinimo planas baigtas. Verslininkai sako dėl to nei besidžiaugiantys, nei nuliūdę, nes planas tebuvo viešųjų ryšių akcija, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.
„Ekonomikos skatinimo planas buvo parengtas dvejiem metams – 2009 m. ir 2010 m. Šis terminas baigėsi. Tačiau plane numatytos ir neįgyvendintos priemonės bus tęsiamos“, – informuoja Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Neįgyvendintas liko Dainiaus Kreivio, ūkio ministro, pažadas iki 2011 m. Ekonomikos skatinimo plano (ESP) priemonėmis įlieti į šalies ekonomiką daugiau kaip 5 mlrd. Lt, arba 5 proc. BVP – ESP ataskaitoje skaičiuojama, kad per tuos dvejus metus verslą pasiekė apie 3 mlrd. Lt ES lėšų, o atėmus garantijas ir mokestinius kreditus (kitaip – atidėtus mokesčius) – vos apie 2 mlrd. Lt. Nepatvirtinta, ar, kaip buvo žadėta, pavyko išsaugoti per 100 tūkst. darbo vietų, ar verslo našta, kaip buvo planuota, sumažėjo 30 proc.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad planą teigiamai įvertino Europos Komisija, o ESP poveikis bus ilgalaikis.
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas, tvirtina, kad iš ESP verslas daug nesitikėjo, kadangi buvo akivaizdu, jog planas sudarytas tik iš ES paramos. Nė vieno papildomo lito jam neskirta.
Labiausiai remia statybas
Šalies didžiųjų miestų savivaldybių tarybos palaimino šių metų biudžetus. Nuo stambių ir svaigių projektų didmiesčiai susilaiko, kol kas planuojama daugiausia investicijų skirti infrastruktūrai plėtoti ir viešiesiems pastatams renovuoti.
„Šis Vilniaus biudžetas orientuotas į žmogaus veiklą, neskiriamas jokiems grandioziniams projektams stumti, aiškiai matant, kad jie neturi jokios perspektyvos ir nebus įgyvendinti. Visi pinigai paskirstyti teikiant prioritetą švietimui, sportui, socialiniams reikalams, sveikatos apsaugai. Jis išskirtinis tuo, kad 25 proc. daugiau lėšų skiriama švietimui ir kultūrai, o tai yra daugiausia per visą Vilniaus biudžetų formavimo istoriją“, – sostinės biudžetą apibūdina dabartinis meras Raimundas Alekna.
Kauno ir Klaipėdos savivaldybių vadovai taip pat sako, kad šįmet ypač didelių projektų nenumato, tačiau neketina stabdyti jau pradėtų gatvių rekonstrukcijų, viešųjų pastatų renovacijos.
Vilniaus savivaldybės investicijų programai numatyta beveik 0,5 mlrd. Lt. „Vilniaus investicijų kryptys – vakarinis aplinkkelis, požeminės automobilių aikštelės, mokyklų ir gydymo įstaigų renovavimas. Iš esmės daugiausia užsakymų sulauks statybų verslas – aplinkkelis yra mūsų prioritetas. Bus statomi du nauji vaikų darželiai, jau judama jų statybų konkursų skelbimo link. Bus tvarkoma požeminė perėja Santariškių mikrorajone“, – informuoja R. Alekna.
„Lietuvos rytas“
Italų negąsdina skolos
Lietuvos valstybės skola siekia 37 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Ji yra triskart mažesnė nei Italijos valstybės skola, kuri siekia 118 procentų BVP. Atrodytų, Italiją turėtų krėsti priešmirtiniai traukuliai, o Lietuva galėtų džiaugtis. Tačiau yra priešingai: Vilnius panikuoja, o Roma beveik rami.
Italų ekonomistams kelia juoką kalbos, kad po Graikijos ir Airijos sudrebės Ispanijos arba Portugalijos ekonomika, o tada esą ateis ir Italijos eilė.Italai įsitikinę, kad jų valstybės ūkio sveikata yra kur kas geresnė nei daugelio kitų ES šalių.
Pasaulinė ūkio krizė Italiją pasiekė palyginti neseniai. 2008-ųjų pabaigoje ir 2009-ųjų pirmojoje pusėje italams atrodė, kad blogos žinios iš Niujorko, Londono ir Tokijo akcijų biržų – tai lyg pranešimai apie prastus orus, kurie Romą dažniausiai aplenkia.
Su ekonomikos krize Italija susidūrė tik pernai rudenį, kai šalį užliejo studentų protestų banga. Iždo ministras Giulio Tremonti prispaudė universitetus ir profesūrą, liepdamas uždaryti katedras, kuriose mokosi du trys studentai, ir taip sutaupyti milijardą eurų.
„Lietuvos žinios“
Piktina neteisėtos sąskaitos
Vilniaus Žveryno rajono gyventojams išrašytos sąskaitos už centralizuotą šilumą yra neteisėtos, konstatavo vasario 11 dieną vykusio Vyriausybės darbo grupės šilumos sąskaitų klausimams spręsti posėdžio dalyviai. Tačiau valdžios atstovai neišplatino šios žinios.
Žinia, kad sąskaitos už šilumą yra niekinės, buvo paskelbta tik internetiniame Žvėryno bendruomenės puslapyje: „Posėdžio metu buvo konstatuota, kad šilumos tiekėjai neteisėtai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, kuriuos apskaitai naudoti draudžia galiojantys teisės aktai. Todėl visos sąskaitos už šilumą yra niekinės. Buvo sprendžiama, ar šias aplinkybes skelbti viešai, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė išsakė nuogąstavimus dėl galinčio kilti chaoso, kai vartotojai sužinos, kad visos sąskaitos už šildymą yra neteisėtos.“
