Ar Vilnius pajėgus pritraukti daugiau turistų?
Tik pati aktyviai kviesdama apsilankyti šalis gali pritraukti daugiau užsienio turistų. Ši, atrodytų, paprasta ir aiški logika kol kas sunkiai virsta kūnu kaimyninėse Lietuvoje ir Latvijoje. Tiesa, pastarosios sostinė Ryga nusprendė, kad jau užteks snausti ir savo jėgomis rinkodaros ir komunikacijos projektu „Live Riga“ pradėjo reklamuotis Europoje.
Nors Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, niekada nebus masinio turizmo šalis, tokia kaip Prancūzija ar Turkija, šio sektoriaus indėlis į valstybės ir jos gyventojų finansinę gerovę galėtų būti gerokai svaresnis nei yra dabar. Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktorės Raimondos Balnienės įsitikinimu, išsprendus šalies pasiekiamumo, žinomumo problemas, turizmas galėtų sudaryti ne dabartinius 4 proc., o 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis tikslas pasiekiamas. Tereikia įtikinti užsieniečius atvykti ilsėtis ar rengti verslo, sporto, kultūros renginius Lietuvoje. Turistams siūlomų paslaugų, produktų kokybė, kiekybė ir įvairovė yra pakankama. Tačiau sugebėjimas savo privalumus patraukliai pristatyti pasauliui kol kas lietuviams yra neįveikiama užduotis.
Nei valstybė, nei didieji miestai nesugeba efektyviai reklamuotis užsienyje. Įkvepiančiu pavyzdžiu jiems galėtų tapti Ryga, taip pat nedideli, bet efektyviai ir nuosekliai dirbantys šalies kurortai.
Panašios, bet skirtingos
Turizmo požiūriu Lietuva ir Latvija šiandien yra labai panašiose situacijose. Per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius nei viena, nei kita nesugebėjo sukurti ir įgyvendinti ilgalaikės efektyvios šalies vardo žinomumo rinkodaros.
Latvijos padėtis šiuo metu finansiškai netgi dar blogesnė, nes dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltų sąlygų lėšos turizmui buvo dar labiau apkarpytos. R. Balnienės žiniomis, kai kuriose parodose kaimyninei šaliai netgi atstovavo nacionalinė skrydžių bendrovė „airBaltic“.
Vis dėlto latviai turi nemažą pranašumą prieš Lietuvą – Baltijos regiono centras yra labai gerai pasiekiamas (iš Rygos 2011 m. sausį lėktuvai skrido 108 kryptimis, iš Talino – 29, Vilniaus – 19, Kauno – 18), milijoninė sostinė geriau žinoma užsieniečiams negu Vilnius. Geriausia turizmo situacija tarp Baltijos šalių yra Estijoje. „Per visą nepriklausomybės laikotarpį estai vykdė labai nuoseklią ir pragmatišką turizmo politiką. Kai visi nuo kūdikio iki senelio kartoja „Estonia is the best“, norom nenorom tai įsikala į galvą. Turizmas sudaro 7 proc. Estijos BVP. Šis puikus ekonominis rodiklis yra siekiamybė ir mums. Be to, Estijai pavyko išlaikyti nacionalinį oro vežėją „EstonianAir“, – teigia R. Balnienė.
Turizmo specialistės žodžius geriausiai iliustruoja iškalbinga oficialioji statistika: per pirmus tris 2010 m. ketvirčius apgyvendinimo įstaigose Estijoje apsistojo 1,2 mln., Latvijoje – 703,4 tūkst., Lietuvoje – 671,6 tūkst. užsienio turistų.
Valstybės rinkodara – šnipštas
Kol lietuviai ir toliau tik pavydžiai stebi estus, jų sėkmę teisindami teigiama suomių įtaka Estijos ekonomikai (apie pusę užsienio turistų Estijoje sudaro suomiai), rygiečiai nusprendė nebesidairyti į šalis ir griebti jautį už ragų (žr. grafiką).
„2009 m. vasarą įvyko nauji Rygos savivaldybės rinkimai. Nauja miesto valdžia kartu su „airBaltic“, Latvijos viešbučių ir restoranų asociacija ir Latvijos kelionių agentų asociacija suėjo kartu (red. – įkurtas Rygos turizmo plėtros biuras (RTPB)) ir nusprendė, kad kas nors turi būti daroma. Iki tol nacionaliniu lygiu vykdyta šalies turizmo rinkodaros programa buvo labai silpna ir davė nedaug naudos. Taigi nuspręsta ne laukti, kol šalis pradės pati kažkaip save reklamuoti, o patiems imtis iniciatyvos ir susikoncentruoti į Rygos rinkodarą“, – žurnalui IQ sakė RTPB vadovas Gastonas Neimanis.
Reklamos agentūra „Embassy“, pagarsėjusi sėkminga rinkodaros kampanija „Be Berlin“, RTPB užsakymu sukūrė prekės ženklą „Live Riga“. Su juo Europai Ryga prisistato kaip turtinga istorinio, kultūrinio palikimo, tačiau kartu ir labai šiuolaikiška, daug pramogų, paslaugų, produktų geromis kainomis siūlanti Šiaurės sostinė.
Ilgalaikiai „Live Riga“ kampanijos, kurią įgyvendina 8 etatiniai darbuotojai, tikslai – sugrąžinti turistų srautus į Rygą (iki 2008 m. augęs atvykstančių užsieniečių skaičius 2009 m. staiga krito apie 15 proc.) ir uždirbti daugiau pinigų iš atvykstamojo turizmo.
Vasaros, žiemos sezonams, svarbiems renginiams pristatyti, reklamuoti kuriamos rinkodaros ir komunikacijos kampanijos, skirtos konkrečioms prioritetinėms šalims (Lietuva, Estija, Suomija, Danija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Rusija). Kai kurie reklaminiai projektai vykdomi ir Gruzijoje, Baltarusijoje, Izraelyje.
Pernai žiemą Ryga buvo pasiskelbusi Kalėdų medžio sostine. Vasaros kampanija kvietė ilsėtis Rygos paplūdimiuose, pasigrožėti „Art Nouveau“ architektūra, atrasti vietos virtuvę ir vasarą vyksiančius kultūrinius renginius. Jau dabar miestas ruošiasi tapti Europos kultūros sostine 2014 m. (šiemet kultūros sostinių vėliavą neša Talinas ir Suomijos miestas Turku).
Pinigus skiria miestas
Didžiausiu ligšioliniu iššūkiu ir sėkme G. Neimanis vadina Rygos valdžios įtikinimą miesto rinkodaros užsienyje svarba. Sostinės skirti pinigai kol kas sudaro didžiausią „Live Riga“ biudžeto dalį (2010 m. – apie 10 mln. litų, 2011 m. – apie 7,5 mln. litų).
Vis dėlto, nenuvertinant gerų iniciatyvų, veiklos dauguma, ypač didmiesčių savivaldybėse ir turizmą koordinuojančiose valstybinėse institucijose, darbų daromi tik siekiant užsidėti formalų „pliusiuką“, nes jų efektyvumas – abejotinas.
Ar įdėti milijonai jau atsipirko? RTPB vadovas skubaus vienareikšmio atsakymo nepateikia: „Tai nėra greitai sukuriama prekė, kuri atneša rezultatą po savaitės ar mėnesio.“ Užsieniečių susidomėjimas Ryga didėja, tačiau ar tai tik „Live Riga“ nuopelnas – kol kas sunku įvertinti.
Pagal oficialią statistiką 2010 m. liepą–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, Rygoje apsilankė beveik trečdaliu daugiau užsieniečių. LVRA duomenimis, 2010 m. liepą Rygoje viešbučių užimtumas siekė 70 proc., t. y. buvo 10 proc. didesnis nei 2009 m. liepą. Tačiau pajamos tiek pat nedidėjo, nes kainos, palyginti su prieškritiniu laikotarpiu, yra gerokai sumažėjusios.
Daugiausia sulaukta svečių iš Rusijos (85 proc. augimas), Norvegijos (48 proc.) ir Suomijos (36 proc.). G. Neimanio tvirtinimu, šie rezultatai skatina tęsti „Live Riga“ projektą.
Ar Lietuvoje įmanoma?
Kampanijos ilgalaike nauda tiki ir R. Balnienė. Nors jai kelia abejonių kai kurių rygiečių pasirinktų reklamos priemonių, pavyzdžiui, lauko stendų, efektyvumas, projekto nuoseklumas ir tęstinumas yra neabejotinai naudingas.
„Sunku šį projektą palyginti su kuo nors Lietuvoje, nes vien tik šiemet „Live Riga“ biudžetas yra beveik 10 mln. litų, kai tuo tarpu pas mus visoms rinkodaros priemonėms skiriami 8 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. Valstybė iš savo biudžeto išlaiko tik 23 Turizmo departamento darbuotojus“, – finansus lygina R. Balnienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Zigmantas Dargevičius akcentuoja, kad mūsų šalis neturi nacionalinės oro bendrovės, todėl panašios bendros savivaldybių, valstybinių institucijų ir verslo iniciatyvos neįgauna pagreičio arba žlunga.
„Mes neturime pagrindinio Rygos projekto veikėjo – oro vežėjo. Su pigių skrydžių užsienio oro kompanijomis, kurios atidaro skrydžius į Vilnių, sunku būtų įsivaizduoti tokį bendrą projektą“, – pritaria ir Vilniaus savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento Turizmo skyriaus vedėja Nijolė Beliukevičienė. 2010 m. Vilnius turizmo plėtrai pernai skyrė 1,5 mln. litų. Šiemet numatoma panaši suma.
Z. Dargevičius taip pat pabrėžia, kad Lietuva, kitaip nei Latvija, nėra vieno miesto valstybė, todėl sukoncentruoti visas jėgas vienam miestui populiarinti vargu ar tikslinga. Tikslingesnis yra visos šalies žinomumo didinimas. Tačiau reikia pripažinti realybę – nacionaliniu lygmeniu valstybės vardo rinkodara stringa, o greitų sprendimų reikia jau šiandien. Vienas jų – „Live Riga“ pavyzdys, kaip naudingai gali bendradarbiauti vietos valdžia, valstybinės institucijos ir verslas.
Žinoma, sakyti, kad Lietuvoje toks bendradarbiavimas visai nevyksta, negalima. Rengiami bendri renginiai (šiemet – Hanzos dienos Kaune, Europos krepšinio čempionatas), kartu dalyvaujama parodose, kviečiami apsilankyti užsienio žurnalistai, leidžiami lankstinukai, žemėlapiai, vykdomi įvairūs kiti projektai. Kartais parodomos ir privačios iniciatyvos, kaip, pavyzdžiui, šiemet startuosianti rinkodaros akcija „2011: Pakviesk draugą į Lietuvą“. Ją aktyviai ketina remti VTD.
Vis dėlto, nenuvertinant gerų iniciatyvų, veiklos dauguma, ypač didmiesčių savivaldybėse ir turizmą koordinuojančiose valstybinėse institucijose, darbų daromi tik siekiant užsidėti formalų „pliusiuką“, nes jų efektyvumas – abejotinas. Faktas – mažesnėje Latvijoje pernai apsilankė daugiau turistų. Išvada – kaimynai atvykstamojo turizmo skatinimo namų darbus atliko geriau.
Pavyzdys didmiesčiams – kurortai
Ne tik „Live Riga“ projektas, bet ir nedideli Lietuvos kurortai, kasmet pritraukiantys vis daugiau užsieniečių, galėtų būti pavyzdžiu, kaip racionaliai ir efektyviai išnaudoti turimus išteklius.
Sovietmetį morališkai pasenusiomis gydyklomis, sanatorijomis, viešbučiais primenantys Druskininkai per dešimtmetį sugebėjo tapti šiuolaikišku SPA kurortu. Sėkmės receptas paprastas – nuoseklus, kryptingas darbas. Veiklios savivaldybės iniciatyva 2003 m. buvo atnaujintos gydyklos, 2006 m. iškilo Druskininkų vandens parkas. Šiemet balandį šalia Nemuno bus atidarytos slidinėjimo trasos.
„Savivaldybė tapo jungiamąja grandimi tarp visų turizmo sektoriaus dalyvių. Gyvenant tik iš turizmo būtina visiems dėti pastangas dėl bendro labo. Didmiesčiuose yra daug skirtingos veiklos, todėl viskas išsiskaido“, – svarsto Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis.
Kurortas pats iki 500 km spinduliu nutolusių valstybių miestuose (Kaliningradas, Ryga, Varšuva, Minskas) vykdo aktyvią rinkodarą.
Dar viena Lietuvos atvykstamojo turizmo sėkmės istorija – Neringa. Pernai joje apsilankė beveik 400 tūkst. lankytojų (apie pusė jų – užsieniečiai), vidutiniškai praleidusių 4 naktis. Prestižinio kelionių gido „Lonely Planet“ vienu gražiausių paplūdimių pasaulyje pripažinta Kuršių nerija turėjo nemažai nuveikti, kol tapo tokia mėgstama poilsiautojų.
„Svarbiausia, kad mūsų lankytojai pajustų, jog jie čia laukiami. Užsieniečiams labai patinka rasti informacijos savo gimtąja kalba, todėl informaciniai leidiniai leidžiami 12 kalbų. Pradžioje nemokėję užsienio kalbų, verslininkai jau išmoko jas. Mūsų mokytojai buvo vokiečiai“, – prisimena Neringos savivaldybės mero pavaduotoja Aušra Feser.
Viena svarbiausių Neringos įvaizdžio formavimo sričių yra kultūra. Tiek aukšto lygio kultūros renginių, tarptautinių festivalių vyksta galbūt tik Vilniuje. „Kartais atrodo, kad Kuršių nerija užsienyje labiau žinoma negu Lietuva. Dažnai Vakarų turistai pirmiausia atvyksta į Neringą, susidomi, pamato, kad Sovietų Sąjunga čia nebekvepia ir ryžtasi pažintinėms kelionėms po Lietuvą, kitas Baltijos šalis“, – teigia A. Feser.
Neringos savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su užsienyje įsikūrusiais Lietuvos TIC. Pastaruoju metu intensyvėja bendradarbiavimas su Klaipėda, Palanga. Turizmo specialistai Lietuvai primena, kad kartais mažiau yra daugiau. Turimus finansinius išteklius reikia panaudoti kiek įmanoma efektyviau. Galbūt atsisakant noro pasiskelbti visam pasauliui, o pasirenkant kelias ar keliolika svarbiausių prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų ir kryptingai dirbant jose, rinkodaros ir komunikacijos kampanijas patikint profesionalams.
____________________
Šis straipsnis išspausdintas IQ žurnale, 2011 m. vasario mėn. numeryje.
