Nuo vėžio – koja už kojos

Neišnaudoja pinigų tyrimams

Milijonai litų, skirtų tam, kad tūkstančiai žmonių nesusirgtų
dažniausiai į kapus nuvarančiomis ligomis – vėžiu bei širdies ir kraujagyslių,
lieka nepanaudoti. Valstybė jau kelinti metai dideles lėšas skiria šių ligų
prevencijai. Tačiau ir gydytojai, ir pacientai dovanotam arkliui dėl įvairių
priežasčių vis tiek žiūri į dantis.

Pavyzdžiui, pernai iš gimdos kaklelio piktybinių navikų
prevencinei programai skirtų 6,6 milijono litų buvo panaudota tik 3,6 milijono.
2010-aisiais priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai
išleista per 4 milijonus litų – mažiau nei pusė planuotų lėšų.

Praėjusiais metais Lietuvoje nemokami tyrimai atlikti gerokai
mažiau gyventojų, nei galėjo būti, ir pagal kitas ligų prevencijos programas.
Panevėžyje lėšos prevencinėms programoms, išskyrus krūties vėžio, panaudojamos
tik 60–70 procentų, o Panevėžio rajone – dar mažiau.

Kodėl sovietmečiu sėkmingai plėtota ligų profilaktika ir
prevencija dabar taip sunkiai skinasi kelią?

Gydytojai teigia, kad siūlo pacientams nemokamai išsitirti,
tačiau šie esą numoja ranka į savo sveikatą ir pagalbos kreipiasi tik jau
prispirti pažengusios ligos.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK), atlikusi analizę, kaip
pernai buvo vykdomos prevencinės programos, konstatavo, kad rezultatai įvairiose
gydymo įstaigose skiriasi. Vienos ištiria daugiau pacientų, kitos – mažiau.

„Iš tiesų daug kas priklauso nuo pacientų požiūrio į savo
sveikatą. Bet daug lemia ir medikų iniciatyvumas. Kuo aktyviau žmones jie
informuos, kokius nemokamus tyrimus šie gali pasidaryti, kad užbėgtų sunkiai
ligai už akių arba ji būtų nustatyta pačioje pradžioje, paaiškins, kodėl tai
labai svarbu, tuo daugiau gyventojų išsitirs“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio
teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Regina Venckienė.

Tiek gydytojai, tiek slaugytojai už tai, kad pritraukia
pacientus dalyvauti prevencijos programose, yra finansiškai skatinami. Už
kiekvieną ligonį jiems mokamas gydymo įstaigos nustatytas algos priedas.

Tačiau ligų prevencijos programas vykdančios gydymo įstaigos
turi ir papildomų išlaidų. Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius
Jono Narbuto, bus svarstoma, kaip paskatinti gydymo įstaigas, kad jos būtų
labiau suinteresuotos užsiimti ligų prevencija.

Daugiausia dėmesio – krūtims

Lietuvoje vykdomos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos
kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Panevėžio apskrityje kol kas
vykdomos tik pirmosios trys vėžio profilaktikos programos bei širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijos programa. Nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio
piktybinių navikų prevencinė programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų.
Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Jeigu
reikia, moteriai gali būti nemokamai atlikta biopsija, leidžianti patvirtinti ar
paneigti ligos diagnozę.

Pasak R.Venckienės, Panevėžio apskrityje pernai šia programa
galėjo pasinaudoti kiek daugiau nei 18 tūkstančių moterų. Tiesa, gali būti
tiriamos tik tos, kurioms nėra diagnozuotas gimdos kaklelio navikas.

Buvo ištirtos 7708 moterys. Lėšų, skirtų gimdos kaklelio vėžio
programai įgyvendinti, vidurkis apskrityje siekia tik 58 procentus. Kiek
geresnis rodiklis Panevėžyje – 62 procentai, bet rajone – tik 46 procentai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos
teigimu, palyginti aktyviai šią programą vykdo miesto poliklinika, Kniaudiškių
šeimos klinika, Integruotų paslaugų centras, „Rožyno“ šeimos klinika, „Smėlynės“
ambulatorija.

Panevėžio TLK šiuo atžvilgiu priekaištų turi šeimos gydytojų
centrui „Gydažolė“, J.Pauliuko, Tulpių šeimos klinikoms.

Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 metais
455 moterims nustatyta priešvėžiniai pakitimai ir 393 –gimdos kaklelio vėžys, iš
jų 154 – pirmos stadijos. Atskirai Panevėžio miesto ir rajono duomenų dar
nėra.

Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki
69 metų. Kartą per dvejus metus joms nemokamai atliekama mamografija – krūtų
tyrimas rentgenu. Pasak R.Venckienės, tai vienintelė programa, kurios lėšos
Panevėžyje panaudojamos 100 procentų ir dar daugiau.

Panevėžio rajonas, kur šios programos lėšos panaudojamos tik 62
procentais, gerokai atsilieka ne tik nuo miesto, bet ir nuo apskrities vidurkio,
kuris siekia 83 procentus. Iš viso buvo patikrintos 5206 moterys. Valstybinės
ligonių kasos duomenimis, prieš 10 metų net 37,6 procento krūties vėžio atvejų
sudarė vėlyvųjų – III ir IV stadijų – vėžys. Pradėjus vykdyti krūtų vėžio
prevencijos programą, kasmet mažėjo vėlyvųjų stadijų vėžio.

Preliminariais duomenimis, 2010 metais nustatyta 384 pirmos
stadijos krūties vėžio atvejai, 470 – antros, 249 – trečios ir 98 – ketvirtos
stadijos. Šiemet šiai programai skiriama 5 milijonai litų. Pernai buvo panaudota
3,8 milijono.

Pinigų yra, bet vyrai nepatenkinti

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai
yra sirgę prostatos vėžiu.

Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo
tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jeigu
ji viršija normą, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti urologo
konsultacijai.

Šiai programai pernai valstybė buvo pasirengusi skirti per 8
milijonus litų, bet gydymo įstaigos panaudojo perpus mažiau.

Panevėžyje lėšos įsisavintos 62 procentais, rajone – tik 39
procentais. Apskrities vidurkis – 51 procentas. Iš viso apskrityje tyrimai
atlikti 6244 vyrams, o Lietuvoje – 76 tūkstančiams 547 vyrams. Iš jų daugiau nei
3 tūkstančiams įtarta patologija ir jie nusiųsti urologo konsultacijai. Iš jų
1,8 tūkstančio diagnozuotas vėžys.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas
Gediminas Žižys teigia, kad blogai, jog rizikos grupei priklausantys vyrai
negali išsitirti kasmet.

Daugelio sirgusiųjų šia liga patirtis esą patvirtina, kad
praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad tą tyrimą
kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų
– netgi du kartus per metus.

„Ankstyvoji diagnostika valstybei kainuoja dešimtis kartų
mažiau nei vėlyvųjų stadijų vėžio gydymas. Daugiau dėmesio galėtų parodyti ir
mokslininkų – urologų, onkologų – bendruomenė“, – sako G.Žižys.

Draugija mano, kad trūksta ir informacijos apie prostatos vėžio
prevencijos programą, ypač – atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms.

Medikai tikina, kad stengiasi

Panevėžio rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Danutė
Pajėdienė, paklausta, kodėl rajone visų prevencinių programų lėšų panaudojimas
yra palyginti prastas, nurodė dvi priežastis.

Pasak jos, rajono gyventojai, ypač sunkmečiu, dar mažiau
dėmesio kreipia į savo sveikatą. Nors gydytojai juos informuoja apie galimybę
nemokamai išsitirti, jie ja nepasinaudoja.

Kita vertus, gydytoja sako, kad Panevėžio TLK apskaičiuoti lėšų
panaudojimo procentai ne visai atspindi realią situaciją.

Plačiau skaitykite 2011 m. vasario 19 d. dienraštyje
„Sekundė“.

Inga SMALSKIENĖ