„Verslo žinios“
Spaustuves gelbėja eksportas
Prieš keletą metų gausiau investavusios į gamybą kritus pardavimams spaustuvės vietinėje rinkoje nebeišsitenka. Skaičiuojama, kad net daliai bendrovių bankrutavus, šalies įmonių pajėgumai kelis kartus viršija vietinės rinkos poreikį. Vienintelė galimybė išsilaikyti – sutelkti pajėgas į užsienio rinkas.
Praėjusių metų rudenį, po kelių nuosmukio metų, visų segmentų spaustuvės vėl pradėjo jausti augančias darbų apimtis. .
„Kai rinka buvo išsiplėtusi, eksportas buvo tik viena iš spaustuvių veiklų. Kai rinka susitraukė, praktiškai dvigubai sumažėjo, eksportas tapo gelbėjimosi šiaudu“, – padėtį aptaria Erika Furman, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė.
Ji skaičiuoja, kad šiuo metu spaustuvių pajėgumai bent 4 – 5 kartus viršija vietinės rinkos paklausą. Proveržio Lietuvoje E. Furman neprognozuoja, esą šiemet vietinių užsakymų daugės, tačiau vos keliais procentais daugiau nei pernai.
„Lietuvos rytas“
Pasipylė skundai dėl šalčio
Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga.
Kokia temperatūra turi būti biure? Į tokį klausimą Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistams pastaruoju metu tenka atsakinėti kasdien.
„Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti. Skambučių lavina užgriūva pirmadieniais, po savaitgalio, kai patalpos dažnai būna visai nešildomos”, – sakė VDI nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
„Lietuvos žinios“
Plečia jūrinių interesų geografiją
Kol svarstoma, ar Klaipėdos uostui reikalinga sava žemsiurbė, išlaidos už sąnašų valymą iš uosto dugno jau seniai pranoko naujo laivo kainą.
Klaipėdos uoste jau antrą dešimtmetį svarstoma, ar pirkti žemsiurbę, bet bendros nuomonės iki šiol nėra. Įtakos tam turi ir gamtinės sąlygos, ir besikeičianti ekonominė situacija – vienu metu staigiai kilusios, o dabar kritusios paslaugų kainos.
Anksčiau diskutuojant apie nuosavą žemsiurbę buvę uosto vadovai teigė, kad ši nauja, kokią turi danai, kainuoja 7 mln. eurų (daugiau kaip 24 mln. litų), o nenaują galima būtų įsigyti perpus pigiau. Vėliau į uosto direkcijos sąmatą šiam tikslui buvo įtraukta 20 mln. litų, bet kai metalas ėmė brangti, apie laivo statybą išvis nustota kalbėti.
Šiuo metu žemsiurbė reikalinga ne tik Klaipėdoje, bet ir Šventojoje. Tačiau uosto direkcijos sąmatoje išlaidų žemsiurbei įsigyti jau treti metai neplanuojama. Ji atrodė reikalinga, kai dugno valymas kainavo 70 litų už kubinį metrą iškasto grunto, o dabar ją įsigyti būtų nenaudinga – taip aiškino LŽ uosto direkcijos atstovė.
