Dirba dvylika savanorių
Darbo pasiūla pamažu auga ne tik laisvėje, bet ir kalėjime.
Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios moterys, iki šiol dienas
trumpindavusios siūdamos ar verdamos gintaro karolius, jau mėnuo dirba ir
visiškai naują darbą – renka dviračių ratus Šiauliuose esančiai vokiečių
valdomai dviračių gamyklai.
Ji savo produkciją eksportuoja į daugelį šalių.
Pasak Valstybinės įmonės prie Pravieniškių I pataisos namų
Panevėžio filialo vadovės Arenidos Mieliauskienės, darbdaviai patys parūpino
reikalingais įrenginiais ir juos pastatė. Ceche įdarbinta 12 moterų. Visos jos
savanorės. Norinčiųjų rinkti dviračių ratus iš pradžių buvo daugiau, bet
pabandžiusios kai kurios persigalvojo.
Pasak Valstybinės įmonės prie Pravieniškių I pataisos namų
Panevėžio filialo vadovės Arenidos Mieliauskienės, darbdaviai patys pasirūpino
reikalingais įrenginiais ir juos pastatė.
Ceche įdarbinta 12 moterų. Visos jos savanorės. Norinčiųjų
rinkti dviračių ratus iš pradžių buvo daugiau, bet pabandžiusios kai kurios
persigalvojo.
Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dviračiams ratus renkančios
moterys yra pasiskirsčiusios darbus: vienos sudeda stipinus, kitos juos tvirtina
prie rato, centruoja, trečios deda ir pučia padangas, atlieka patikrą. Darbas –
pusiau rankinis, pusiau automatizuotas.
Tiek prie stalų, tiek prie staklių dirbančioms nuteistosioms
padeda užsakovų atstovas. Meistras stebi, kad kiekviena operacija būtų atlikta
tinkamai, pamoko, jeigu darbininkėms kas nors nesiseka.
Vien ratais neapsiribos
Pasak A.Mieliauskienės, tikslas – per dieną surinkti 1000 ratų.
Kol kas moterims pavyksta sudėti tik apie 600. Dar trūksta įgūdžių, kad darbas
eitų sparčiai.
Jeigu nuteistosioms seksis, užsakovai ateityje svarsto patikėti
surinkti ir visą dviratį. Tada darbo turėtų kur kas daugiau moterų.
A.Mieliauskienės teigimu, ratus renkančios moterys, kai įgus,
gali tikėtis uždirbti maždaug 400–500 litų per mėnesį. Maždaug tiek gauna rankas
išmiklinusios kalėjimo siuvėjos.
Užsidirbti – vienas iš dviejų pagrindinių motyvų, skatinančių
moteris dirbti.
„Rūkyti tai norisi“, – paaiškina viena prie staklių dviračių
stipinus centruojanti kalinė.
Marina Semaško, ant ratų maunanti padangas, sako, kad, be
pinigų, dar vienas darbo pliusas – jis trumpina laiką. Jai šis darbas ypač
patinka.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 17 d.
dienraštyje „Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Naujas darbas. Nuteistosios
jau mėnuo renka dviračių ratus darbdavių įrengtame ceche.
