Kritiką, kad Lietuvoje mokestinis klimatas nepalankus verslui, Finansų ministerija atrėminėja tarptautinių tyrimų išvadomis: mokestinė aplinka esanti geresnė už vidurkį. Tačiau tyrėjai neįvertina vieno labai svarbaus verslui aspekto – stabilumo.
Mokesčių dydis – svarbi, bet ne pati svarbiausia aplinkybė. „Investuotojams aplinkybė numeris vienas yra saugumas, stabilumas“, – pabrėžia konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas. Netikėti pokyčiai verslininkus atbaido labiau nei vieną žvirblį – tūkstantis kaliausių. O dabartinė Vyriausybė savo darbą pradėjo būtent nuo netikėtų ir ne itin malonių pokyčių – padidintas pelno ir dividendų apmokestinimas, atsirado išlygų dėl lengvatų dividendams apmokestinti.
Tad nieko stebėtino, kad iškart po 2008-ųjų gruodį įvykdytos naktinės mokesčių reformos Lietuvos verslas pradėjo itin aktyviai ieškoti užuovėjos Nyderlanduose. Vos per pusę metų lietuvių tiesioginės užsienio investicijos Nyderlanduose padvigubėjo: nuo 508,8 mln. iki 1,035 mlrd. litų. Trečiąjį 2009-ųjų ketvirtį ši suma šoktelėjo iki 1,259 mlrd. litų.
Didžiąją šios sumos dalį sudarė popierinės investicijos. Niekas nepirko naujų įmonių Nyderlanduose ir nestatė gamyklų – tiesiog persistumdė akcijų nuosavybė grupės viduje. Vienas pavyzdžių – „Vilniaus prekyba“ jai priklausančių prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ valdymą perkėlė į Nyderlandus ir Maltą.
Išimtis ar tendencija?
2008 m. gruodį politikai karštligiškai ieškojo būdų, kaip padidinti dramatiškai mažėjančias biudžeto pajamas. Padidintas degalų akcizas ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, panaikintos beveik visos PVM lengvatos, išplėstas „Sodros“ mokesčio mokėtojų ratas. Galima diskutuoti, ar šios priemonės buvo geriausia išeitis, bet faktas, kad jos darė poveikį biudžeto pajamoms iš karto, kai tik įsigaliojo – nuo 2009 m. pradžios. Taigi, staigų minėtų mokesčių didinimą galima paaiškinti noru skubiai užkamšyti biudžeto skyles.
Įtikinėjimais apie stabilumą vargu ar patikėtų investuotojai, kurių veikla paremta 8–10 metų planais. Kad ir kaip būtų pavadinti mokesčių pakeitimai – išimtimi ar tendencija – jie griauna ilgalaikius planus.
Tuo tarpu sprendimo staigiai didinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 20 procentų niekuo negalima paaiškinti. „2008 m. gruodį padidintas pelno mokestis efektą biudžetui duotų tik 2010 m. spalį“, – paaiškinimo Vyriausybės ir Seimo sprendimui neranda K. Lisauskas.
Praėjus metams politikai jau puolė taisyti savo klaidas: sugrąžintas senasis pelno mokesčio ir dividendų įmonėms tarifas, sudarytos palankesnės sąlygos dividendams apmokestinti. Viena vertus, gerai, kad klaidos taisomos. Kita vertus, nieko gero, kai mokestiniai įstatymai kaitaliojami kiekvienais metais.
Tam, kad įstatymų kaitaliojimai smukdo pasitikėjimą valstybe, pritaria ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėja Audronė Misiūnaitė: „Staigus pasikeitimas nėra sveikintinas.“ Tačiau ji tikina, kad Lietuvoje mokesčių sistema yra stabili – nuo 2002 m. niekas per daug nesikeitė, o naktinė mokesčių reforma esanti tik išimtis.
Įtikinėjimais apie stabilumą vargu ar patikėtų investuotojai, kurių veikla paremta 8–10 metų planais. Kad ir kaip būtų pavadinti mokesčių pakeitimai – išimtimi ar tendencija – jie griauna ilgalaikius planus. Štai kodėl tokios šalys kaip Nyderlandai stengiasi užtikrinti kuo stabilesnes sąlygas investuotojams. Tuomet ir didesni mokesčių tarifai neatrodo taip blogai: juos galima vadinti ir mokesčiu už stabilumą. Tuo tarpu lietuviškas pelno mokestis – 15 procentų – tarp kitų Europos Sąjungos narių atrodo labai patraukliai. Bet niekas negali būti tikras, kad rytoj tarifas nebus padidintas iki 20 procentų.
Konkurencija dėl holdingų
Net ir smarkiai pablogėjus sąlygoms Lietuvoje, didžioji dalis vietos bendrovių, kad ir kaip norėtų, į Nyderlandus neišsikels. Tai sau gali leisti tik didžiosios bendrovės, veikiančios keliose valstybėse. K. Lisausko skaičiavimu, vien sukurti struktūrą Nyderlanduose kainuoja apie 350 tūkst. litų, dar 175 tūkst. litų per metus kainuoja ją išlaikyti.
2009 m. Nyderlanduose veikiančių tiesioginių užsienio investuotojų iš Lietuvos skaičius išaugo nuo šešių iki aštuonių, pernai sumažėjo iki septynių. Atrodytų, anokia čia bėda, jei Nyderlanduose įregistruojama viena kita Lietuvos įmonė. Tačiau bėda kur kas didesnė, kai Nyderlandus, o ne Lietuvą, pasirenka JAV, Kinijos ir kitų šalių įmonės.
„Nyderlandai ir kitos šalys jau seniai suvokė naudą, kai šalyje sukasi pinigai iš užsienio. Be to, buvimas holdingų centru užtikrina didesnį saugumą nei buvimas NATO nariu – galingos šalys gintų savo investicijas, jei joms iškiltų grėsmė. Pinigai gali daugiau nei ginklai“, – teigia K. Lisauskas.
Mokesčių specialisto teigimu, Europoje vietos savo pinigams ieškos indų, kinų, arabų investuotojai. Ir Lietuvoje beveik nesistengiama pritraukti tų pinigų.
Tarptautinius holdingus į Nyderlandus vilioja ne tik stabilumas, bet ir specialiai jiems sudarytos palankios sąlygos. Pasak bendrovės „Amicorp Baltic“ teisės patarėjo, advokato Andriaus Paulausko, Lietuvoje sąlygos holdingams nėra labai blogos. Tiesiog yra šalių, kur sąlygos yra geresnės. Viena tokių šalių – Nyderlandai.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose juridiniams asmenims nereikia mokėti pelno mokesčio pardavus kitos bendrovės akcijas – pakanka turėti bent 5 proc. akcijų, nesvarbu, kiek laiko jos buvo išlaikytos – pakanka to, kad sandoris būtų atliktas ne spekuliaciniais tikslais. Lietuvoje reikia išlaikyti akcijas bent dvejus metus, o paketas turi būti ne mažesnis nei 25 procentai.
Lietuva turi pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su svarbiomis prekybos partnerėmis. Nyderlanduose šis sutarčių sąrašas ilgesnis, o jose numatytos palankesnės sąlygos verslui. Pavyzdžiui, Rusijos įmonė, norėdama Lietuvos įmonei sumokėti palūkanas arba autorinį atlyginimą, savo šalyje turės sumokėti 10 proc. mokestį. Išmokant dividendus, mokestis siektų 5 proc., jeigu Lietuvos įmonė turėtų daugiau kaip 25 proc. Rusijos bendrovės akcijų ir būtų investavusi į ją ne mažiau kiap 100 tūkst. JAV dolerių.
Tuo tarpu kai pinigai keliauja iš Rusijos į Nyderlandus, mokėtojas savo valstybėje neturi mokėti jokių mokesčių arba moka mažiau nei Lietuvos atveju. Panaši situacija yra ir dėl Baltarusijos bei Ukrainos. Todėl Lietuvos įmonei palūkanas, dividendus ar autorinį atlyginimą iš Rusijos bei kai kurių kitų šalių palankiau gauti per Nyderlandus. Kartais lietuviams į Rusijos rinką palankiau žengti su Nyderlandų vėliava ir dėl politinių priežasčių – kad niekam neužkliūtų lietuviška trispalvė.
Tiesa, Finansų ministerijos atstovė A. Misiūnaitė atkreipia dėmesį, kad tuomet, kai palūkanos mokamos į Rusiją iš Lietuvos, jos čia nėra apmokestinamos. O tai esanti palanki sąlyga užsienio investuotojams, kurių įmonės plečiasi už skolintus pinigus. „Lietuva yra daugiau paskolų gaunanti, o ne skolinanti šalis“, – teigia A. Misiūnaitė.
Nyderlanduose stabilumo prideda ir tai, kad šioje šalyje mokesčių administratorius privalo laikytis savo išaiškinimų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose verslininkas pateikia mokesčių administratoriui aplinkybes, kokiomis jis ketina dirbti, o mokesčių administratorius pasako, kiek pagal jas reikėtų sumokėti mokesčių. Po tokio išaiškinimo mokesčių administratorius nebegali prikibti, kad kažkas negerai. Kitaip tariant, investuotojus stengiamasi įtikinti, kad nesikeis nei įstatymai, nei jų interpretacijos.
Tuo tarpu Lietuvoje Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti įstatymo komentarai gali būti keičiami. Pavyzdžiui, jei remdamasi komentaru įmonė sumoka mokesčius į biudžetą, o po kurio laiko VMI pakeičia savo interpretacijas, įmonė turės sumokėti papildomai. Tokiu atveju verslininkui lieka džiaugtis, kad už mokesčių nepriemoką nesulaukė baudos.
Mokesčių mokėtojų nuo netikėtų pokyčių neapsaugo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostata, kad mokesčių pakeitimai gali įsigalioti praėjus ne mažiau nei pusei metų nuo jų pakeitimo. Mat palikta išlyga – pusės metų „prisitaikymo laikotarpio“ nereikia, jei mokesčių pakeitimai priimami su biudžeto įstatymu.
Tokia išlyga reikalinga tam, kad išskirtiniais atvejais mokesčius būtų galima pakeisti greičiau nei per pusę metų. Bet nėra jokių garantijų, kad šia išimtimi nebus piktnaudžiaujama. Čia jau kyla klausimas ne tiek dėl mokestinės aplinkos, kiek dėl verslininkų pasitikėjimo šalies valdžia. Kad ir kokie geri įstatymai būtų, investuotojai nedrįs ateiti į Lietuvą, jei bijos, kad politikai tuos gerus įstatymus gali pakeisti blogais. O staigūs ir nelabai prasmingi mokesčių pakeitimai kaip tik ir didina tą baimę. Pavyzdžiui, minėta lengvata parduotoms akcijoms buvo panaikinta ir sugrąžinta per vienerių metų laikotarpį.
Dar viena problema – verslininkų bendravimas su mokesčių inspektoriais. Keliose valstybėse dirbantys verslininkai piktinasi, kad Lietuvoje inspektorius vis dar ieško, prie ko prikibti, o Vakaruose pareigūnas stengiasi padėti.
Vis dėlto situacija mokesčių fronte turėtų kiek pagerėti kitąmet, kai įsigalios teisės aktų pakeitimai, ir Lietuvoje mokesčių administratoriui bus privalu laikytis savo išaiškinimų. Taigi bus sudarytos bent jau teorinės prielaidos sukurti palankesnę aplinką. Ar tai bus pritaikyta praktiškai – paaiškės tik kitąmet.
Kitokie prioritetai
Vien dėl to, kad kuri nors didelė Lietuvos bendrovė persikelia į Nyderlandus, šalies biudžetas tiesiogiai daug nepraranda. Nyderlandų biudžetui tiesioginė įtaka taip pat nedidelė. Tačiau pastaroji valstybė naudos gauna kitaip. „Kai šalyje įsteigiama daug holdinginių kompanijų, joms reikia daug paslaugų – teisinių ir kitokių. Daugiau užsakymų gavę paslaugų teikėjai ir į biudžetą sumoka daugiau mokesčių. O Lietuvoje pagrindinės mokestinių sąlygų sukeliamos pasekmės – silpnas paslaugų sektorius ir menkas jo indėlis į biudžetą“, – teigia „Amicorp Baltic“ teisės patarėjas A. Paulauskas.
Kitaip tariant, kuo daugiau šalyje įsteigiama užsienio holdingų, tuo labiau auga paslaugų eksportas. Be to, patys holdingai įdarbina vadovus, kuriems moka solidžias algas. Nuo jų sumokami pajamų mokesčiai.
Ar Lietuva galėtų konkuruoti su Nyderlandais dėl holdingų? Kaip rodo patirtis, įstatymus galima pakeisti per porą dienų – tik šįkart reikėtų keisti verslo naudai. Tačiau per dieną nepavyks įtikinti investuotojų, kad Lietuvoje mokestinė aplinka – stabili kaip Egipto piramidės.
Be to, ir Lietuvos prioritetai kitokie. Pasak Finansų ministerijos atstovės A. Misiūnaitės, nuo 2008 m. lengvatomis skatinamos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Skaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų galima atimti trigubai didesnę sumą nei išlaidos MTEP. 2008 m. dėl šios lengvatos biudžetas negavo 6 mln. litų pelno mokesčio.
Taip pat skatinama investuoti į įmonių modernizavimą – tam galima skirti iki 50 proc. pelno. Tokios išlaidos nebūtų apmokestinamos pelno mokesčiu.
Pasak A. Misiūnaitės, lengvatomis nesinaudojama taip, kaip tikėtasi: „Lengvatos nėra lemiantis veiksnys. Turi būti ir mokslinių tyrimų paklausa.“ Be to, pagrindinis mokesčių tikslas yra ne paskatinti ką nors daryti, o užtikrinti biudžeto pajamas.
____________________
Šis straipsnis išspausdintas IQ žurnale, 2011 m. vasario mėn. numeryje.
