Vairuotojai rūpinasi trintukais
Patyrę vairuotojai žino, ką reiškia pervažiuoti Panevėžį iš
vieno galo į kitą. Riedant Aukštaitijos sostinės gatvėmis tenka pasikratyti ne
prasčiau nei kaimo vieškeliuose.
Vasaros pabaigoje į Europos vyrų krepšinio čempionato pogrupio
varžybas suvažiuosiantys užsieniečiai namiškiams veikiausiai pasakos ne tik apie
krepšinio asų dėjimus į krepšį, bet ir įveiktus slalomus Lietuvos didmiesčių
gatvėse. Skaičiuojama, kad vien Panevėžį aplankys maždaug 5000 Ispanijos,
Turkijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir vienos iš trijų šalių – Vengrijos,
Suomijos arba Rumunijos krepšinio aistruolių.
„Patarimas sirgaliams: atvažiavę į Panevėžį įsikąskit trintuką,
nes negalėsit šaukti už savo komandą. Pušaloto, J.Janonio, Ramygalos,
S.Kerbedžio gatvėmis važiuoti tas pats, kaip per nukastą bulvių lauką pašalus.
Prie sankryžos žiedo duobės buvo užlipdytos, bet jau kitą dieną važiuojant
reikėjo trintuko, kad kratantis liežuvio nenusikąstum“, – piktinosi ilgametis
vairuotojas panevėžietis.
Sovietmečio palikimas trūnija
Už gatvių priežiūrą atsakingos bendrovės „Panevėžio gatvės“
direktorius Gintaras Petrauskas guodžiasi, kad dar baisesnį vaizdą užsieniečiai
pamatys laikinojoje sostinėje.
„Panevėžyje gatvės prastos, bet nors duobes užtaisom, o Kaune
važiuoji kaip slalome“, – palygino G.Petrauskas. Aukštaitijos sostinės
pagrindinės gatvės asfaltuotos maždaug prieš tris dešimtmečius. Kelininkų
duodamas garantinis laikotarpis – 20 metų, priklausomai nuo eismo intensyvumo.
Pasak G.Petrausko, Panevėžio centrines gatves buvo būtina kapitališkai tvarkyti
prieš 15 metų, tačiau per tiek laiko rimtesnio tvarkymo sulaukė tik keletas
ruožų po kelis šimtus metrų.
Specialistai skambina pavojaus varpais: kritiška ne tik atokių
J.Janonio ar Stetiškių gatvių būklė. Balų miesto įvaizdžiui neprideda net
svarbiausios, didžiausius eismo srautus pritraukiančios gatvės – ilgiausia
mieste Nemuno g., pirmą įspūdį apie Panevėžį iš Kauno pusės atvažiavusiems
svečiams sudaranti Ramygalos g. Pagal dešimties balų sistemą G.Petrauskas jas
vertina vos 3–4.
Krepšinis nebeišgelbės
Miesto infrastruktūrai – gatvėms, aikštėms, lietaus
kanalizacijos tinklams tvarkyti, apšvietimui prižiūrėti ir mokesčiams už gatvėse
plieskiančią elektrą šių metų Savivaldybės biudžete numatoma skirti vos per 3
mln. litų. Iš jų gatvėms lopyti planuojama išleisti mažiau nei milijoną.
Kad miestas negarsėtų duobėtomis gatvėmis, pasak G.Petrausko,
per metus reiktų kone 10 mln. litų. Miesto vadovai atakuoja Susisiekimo ir Ūkio
ministerijas prašymais dėl artėjančio krepšinio čempionato Panevėžiui skirti
daugiau lėšų gatvėms tvarkyti. Nors Susisiekimo ministerija deklaruoja būsianti
dėmesinga varžybas organizuosiantiems miestams ir Aukštaitijos sostinei
svarstanti atseikėti maždaug 4 mln. litų, kelininkai perspėja, kad net ir gavus
pinigų miesto įvaizdžio išgelbėti nepavyks.
„Kad iki krepšinio čempionato spėtume susitvarkyti, gatvėse
reikėjo pradėti dirbti prieš dvejus trejus metus“, – mano gatves prižiūrinčios
įmonės vadovas.
Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius sutinka, kad
gatvių būklė – kritiška, tačiau, anot jo, kol joms tvarkyti byrės tik simbolinės
sumos, geriau nebus.
Vedėjo teigimu, vien Savivaldybės biudžetas tokios naštos
pakelti nepajėgus.
Gatvės – podukros vietoje
Pasak Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininko Vidmanto
Baltramiejūno, didžiausi išbandymai vairuotojų laukia pavasarį, kai tirpstantis
sniegas išplaus pakeles, gatvėse atsivers duobių, o dėl pakilusio vandens apie
jų gylį bus galima tik spėlioti.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 15 d.
dienraštyje „Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vienodi. Patyrę vairuotojai
žino, ką reiškia pervažiuoti Panevėžį iš vieno galo į kitą. Riedant Aukštaitijos
sostinės gatvėmis tenka pasikratyti ne prasčiau nei kaimo vieškeliuose.
