Kaimynai – neviltyje
Seni, vieniši, ligoti žmonės daugiabučiuose vis dažniau tampa
našta kaimynams, o šie pašokdina greitąją, policiją ir kitas tarnybas, nors jos
iš esmės negali išspręsti problemos.
Dėl devintąją dešimtį pradėjusios savo kaimynės Vitalijos
Braknytės ilgai blaškėsi ieškodami pagalbos ir Liepų alėjos 17-ojo namo
gyventojai.
Antradienį ir vėl radę kaimynę bendrabutinio buto koridoriuje
gulinčią pasliką, jie, kaip paprastai, iškvietė greitąją. Atvykę medikai suteikė
senutei pagalbą ir išvažiavo. Netrukus ji vėl šlitinėjo koridoriumi.
V.Braknytės kaimynai skundžiasi, kad rimtų sveikatos problemų
turinti ir taurelės nevengianti senolė jų gyvenimą pavertė košmaru. Mat iš jos
skudurais ir kitu šlamštu kone aklinai užversto buto sklinda baisus dvokas, o
blusos esą tuntais veržiasi į koridorių.
Silpnos sveikatos buto šeimininkė į kaimynų prašymus
susitvarkyti nereaguoja. Jie neretai ją randa parkritusią ant grindų.
Kaimynų teigimu, pastarosiomis dienomis smarvė iš V.Braknytės
buto dar sustiprėjo. Jie įtaria, kad pensininkė savo bute laiko pastipusį
katiną.
„Ji gyvūnėlio į lauką niekada neišleisdavo. Tačiau jau kuris
laikas katino nematyti. Galbūt pastipo ir guli kur nors tarp skudurų. Vitalija
iki kieme stovinčių konteinerių neina, taigi jo tikrai neišmetė“, – kalbėjo
artimiausios senolės kaimynės.
Moterys nežino, kur ieškoti pagalbos. Pasak jų, greitoji į
ligoninę V.Braknytės neveža. Jos skambino į Panevėžio visuomenės sveikatos
centrą, bet išgirdo, kad ne higienistų kompetencija ieškoti padvėsusio
katino.
Močiutės kaimynės ketino skambinti į policiją, bet pasvarstė,
kad ir pareigūnai nevažiuos kuopti nevalyvos moteriškės buto. Jos teigė, kad
anksčiau skambino į miesto Savivaldybę, bet esą irgi pagalbos nesulaukė.
V.Braknytė vyro ir vaikų neturi. Kaimynų žiniomis, ją kartais
aplanko tokio pat garbaus amžiaus sesuo.
„Kas mums daryti? Nejaugi turime kartu su ja gyvi supūti“, –
sielojosi gyventojai.
„Sekundei“ V.Braknytė sakė nesuprantanti, kas kaimynams
nepatinka. Jos sveikata esą gana gera, jai kitų pagalbos nereikia. Paklausta, ar
nemano, kad derėtų pasitvarkyti, išvėdinti butą, nustebusi pensininkė tik
atlaidžiai šypsojosi.
V.Braknytė patvirtino, kad jos katinas padvėsė. „Vieną dieną
jis pasidarė negyvas“, – paaiškino ji.
Moteris teigė maitą išmetusi į konteinerį.
Socialiniai darbuotojai nežinojo
Panevėžio socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Raimonda Juodviršienė sakė, kad jų niekas apie V.Braknytę neinformavo.
Ji patikino, kad artimiausiu metu moterį aplankys socialiniai
darbuotojai ir išsiaiškins, kokios pagalbos jai reikia.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 14 d.
dienraštyje „Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Viskas gerai. V.Braknytė
nesupranta, kodėl ja skundžiasi kaimynai.
