J. O'Neillas.
Praėjo devyneri metai nuo tada, kai aš sudėliojau santrumpą iš šalių pavadinimų pirmųjų raidžių BRIK, kuri tapo Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos ekonominio pakilimo sinonimu.
Septyneri metai praėjo nuo tos dienos, kai kartu su kolegomis iš investicinio banko „Goldman Sachs“ pirmą kartą paskelbėme ekonomikos prognozes iki 2050 metų, kuriose iškėlėme prielaidą, kad keturios BRIK ekonomikos iki to laiko gali peraugti Didžiojo septyneto ekonomikas ir kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sudaryti pasaulio didžiausiųjų penketuką.
Praėjo daugiau nei penkeri metai nuo tada, kai pirmą kartą pasigirdo posakis „Kitas vienuoliktukas“ (angl. „Next Eleven“, „N-11“). Terminas skirtas apibūdinti vienuolikai pagal gyventojų kiekį didelių šalių, kurios turi į BRIK valstybių panašių ūkio plėtros pajėgumų.
Tai – Bangladešas, Egiptas, Indonezija, Iranas, Meksika, Nigerija, Pakistanas, Filipinai, Pietų Korėja, Turkija ir Vietnamas. Šios valstybės kartu su BRIK dabar globaliai ekonomikai suteikia daugiausiai teigiamos inercijos.
Kinija aplenkė Japoniją ir yra antra didžiausia pasaulio ekonomika, o jos gamyba dabar prilygsta trijų likusių BRIK šalių gamybai kartu sudėjus. Visos keturios šalys kartu sukuria apie 11 trilijonų JAV dolerių bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 80 procentų JAV ekonomikos.
Vidaus paklausa BRIK šalyse yra dar įspūdingesnė. Vertinama, kad BRIK vartotojai išleidžia kiek daugiau nei 4 trilijonus JAV dolerių, galbūt apie 4,5 trilijono. JAV vartotojų rinka yra verta dvigubai daugiau – apie 10,5 trilijono JAV dolerių. Tačiau BRIK vartotojų perkamoji galia kasmet auga po maždaug 15 procentų arba apie 600 milijardų JAV dolerių.
Jeigu viskas toliau vystysis panašiu tempu, BRIK vartotojai šio dešimtmečio viduryje prie pasaulinės ekonomikos prisidės papildomu trilijonu JAV dolerių, o šio dešimtmečio pabaigoje jie vartos daugiau nei JAV gyventojai.
Išties, kažkuriuo metu šį dešimtmetį BRIK ekonomikos kartu sudėjus priaugs iki JAV ekonomikos. Vien Kinijos BVP pasieks apie du trečdalius JAV sukuriamo produkto. Keturios BRIK valstybės prisidės prie maždaug pusės pasaulinio realiojo BVP augimo, jų indėlis galbūt sieks ir 70 procentų.
Šį dešimtmetį suteikti postūmį pasauliniam BVP augimui eilėje laukia Pietų Korėja, Meksika ir Turkija. Iš vadinamojo išsivysčiusio pasaulio tik JAV turi užsitikrinusi vietą šiame sąraše. Į svarbiausiųjų dvidešimtuką būtų galima įtraukti ir Iraną, Nigeriją, Filipinus bei Vietnamą.
Kaip nuo šiol turėtume naudoti terminą „kylančios rinkos“? Prieš kelias savaites su kolegomis nusprendėme skatinti terminą „augančios ekonomikos“, kurį „Goldman Sachs“ pradėjo naudoti 2010 metais, norėdamas parodyti požiūrį į daugumą dinamiškiausių pasaulio rinkų.
Augančia ekonomika galėtų būti laikoma ekonomika, kurioje, prognozuojama, didės našumas, ir kuri dėl patogių demografinių aplinkybių augs greičiau nei vidutiniškai pasaulis. Tačiau tokia ekonomika turi būti pakankamai didelė ir gili, kad joje investuotojai galėtų ne tik lengvai investuoti, bet ir iš jos, jeigu prireiks, pasitraukti.
Todėl mes nutarėme augančia ekonomika vadinti kiekvieną ekonomiką už vadinamojo išsivysčiusio pasaulio ribų, kuri siekia bent 1 procentą pasaulio BVP arba apie 600 milijardus JAV dolerių.
Tokio dydžio ekonomika turėtų būti pakankamai didelė, kad leistų investuotojams joje veikti taip, kaip jie veikia išsivysčiusiose šalyse. Tačiau tokios ekonomikos greičiausiai augs greičiau nei jau išsivysčiusios. Likusios šalys turėtų ir toliau būti vadinamos „kylančiomis rinkomis“.
Šiuo metu aštuonios šalys atitinka kriterijus, kurie leistų jas vadinti augančiomis ekonomikos. Tai – BRIK šalys, taip pat Pietų Korėja, Indonezija, Meksika ir Turkija. Kai kurios kitos, pavyzdžiui, Saudo Arabija, Iranas, Nigerija ir Filipinai, galėtų į jų gretas patekti per artimiausią dvidešimtmetį.
Dabartiniai metai pasižymi ir tuo, kad investuotojai pradėjo tinkamiau analizuoti savo investicijų portfelius lyginamųjų indeksų atžvilgiu.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius investuotojai į akcijų rinkas įprato dėl investicijų spręsti lygindami savo portfelius su neutraliais etalonais, daugiausia nulemtais bendrovių rinkos kapitalizacijos ar indeksų. Tačiau tokie palyginamieji indeksai suteikia per daug svorio JAV ekonomikai ir jos bendrovėms, palyginti su vadinamosiomis kylančiomis rinkomis.
Alternatyvus požiūris būtų naudoti su BVP svoriais susietus palyginamuosius indeksus, ypač drąsiems ir agresyviems investuotojams. Etalonas, į kurį įeitų prognozuojami BVP rodikliai, suteiktų daug daugiau svorio kylančioms rinkoms ir ypač augančioms ekonomikoms.
„Goldman Sachs“ kasmet pagal maždaug 180 šalių duomenis apskaičiuoja vadinamąjį Augimo aplinkos indeksą (AAI). Jis naudojamas ekonomikos našumui ir tikimybei, kad šalys augs subalansuotai, stebėti.
Indeksas svyruoja nuo 0 iki 10, į jį įeina 13 antraeilių indeksų bendram augimui ir našumui analizuoti. Pavyzdžiui, šiuo metu Pietų Korėjos AAI yra 7,5, JAV – 6,9.
Nedidelės ekonomikos, kurioms priskiriamas žemas AAI, laikomos kylančiomis ir vis dar rizikingomis ekonomikomis. Šios šalys gali užaugti ir pabėgti iš dabartinės padėties, bet kol kas jų ekonomikos yra lengvai pažeidžiamos nepalankių pokyčių pagrindinėse išsivysčiusiose šalyse ir jų finansų rinkose, ypač JAV.
Šalys, kurioms priskiriamas žemas AAI, turėtų pradėti taikyti augimą skatinančias politiką. Pavyzdžiui, mes prognozuojame, kad per ateinančius 20 metų Nigerija, kurios populiacija prilygsta apie 20 procentų JAV, galėtų sudaryti apie 1 procentą pasaulio BVP. Tačiau jos dabartinis AAI yra 3,9, o tai – gerokai žemiau nei BRIK ar „N-11“ vidurkis.
Kita vertus, Nigerijos ekonomika per pastaruosius 13 metų kone padvigubėjo. Jeigu Nigerija toliau taip vystysis, dar iki 2030 metų ji nustos vadintis „kylančia rinka“. Tokia Nigerijos raida būtų jaudinanti jai pačiai ir visai Afrikai. Dar labiau jaudina tikimybė, kad Nigerija greičiausiai nestovės vieniša įšventinimo į augimo ekonomikas puotoje.
____________________
Jimas O’Neillas yra „Goldman Sachs“ Turto valdymo grupės vadovas ir idėjų kalvės „Bruegel“ valdybos narys.
© Project Syndicate/Europe’s World, 2011.
