Mūsų šalyje pagaminama gerokai daugiau cukraus nei suvartojama.
Lietuviams šluojant cukrų iš parduotuvių lentynų, šalies žemės ūkio specialistai tikina nematantys jokių priežasčių šiam produktui itin brangti.
Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius, pripažino negalintis paaiškinti, kodėl cukrus turėtų brangti. „Jokių realių priežasčių cukrui brangti nematau“, – nukirto pašnekovas ir vardijo argumentus. 2010-aisiais cukrinių runkelių derlius Lietuvoje buvo neblogas, cukraus pagaminta daugiau nei užpernai, vartotojų įpročiai nepasikeitė, o Londono biržoje žaliavos kainos net truputį nukrito.
„Pernai, palyginti su 2009-aisiais, cukraus kaina buvo stabili. Matyt, toks stabilumas kažkam yra nepriimtinas. Todėl ir buvo sukurtas dirbtinis deficitas ir sukelta panika“, – svarstė R. Krasuckis.
Jis pripažino, kad dėl prastesnio derliaus kitose pasaulio šalyse ir padidėjusios paklausos cukrus galėtų brangti apie 10 proc., bet tikrai ne dukart. Tačiau neabejojama, kad kilusia panika pasinaudos pardavėjai ir kainas padidins.
„Negali būti nė kalbos, kad cukraus trūks. ES šalių sienos atviros – jeigu reikės, cukraus bus atvežta iš Lenkijos ar Vokietijos“, – dėstė ministerijos atstovas.
Kad cukraus tikrai nepristigsim, pakartojo ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas. Tiesa, jis pripažino, kad kainos klausimas lieka aktualus. B. Markauskas įžvelgia tam tikrų prielaidų cukrui brangti – tai esą neapgalvotai vykdyta ES cukraus reforma. Briuselio biurokratai buvo nusprendę mažinti cukrinių runkelių plotus Senajame žemyne, nes kur kas pigesnės – cukranendrės ir iš jų gaminamas cukrus. Europa nepasigamina pakankamai cukraus, todėl jį įsiveža iš trečiųjų šalių. Tačiau pernai derlius buvo prastesnis, be to, didėjo cukraus paklausa. Dėl to išaugo kainos. Tik jos vis tiek neturėtų didėti dukart.
Lietuvoje, anot B. Markausko, cukraus pagaminama gerokai daugiau nei reikia vidaus rinkos poreikiams patenkinti, tačiau lietuviškas cukrus iškeliauja į tas šalis, kurios moka daugiau. ŽŪR vadovas linkęs manyti, kad Lietuvoje kilusi cukraus pirkimo panika labiausiai naudinga prekybininkams. Šių antkainiai neva ir lemia, kodėl cukrus Lenkijoje visai laikais buvo pigesnis nei Lietuvoje.
Tuo tarpu prekybininkai atremia: signalus apie brangsiantį cukrų jie išgirdę iš tiekėjų. Nors šios produkcijos nežadėta branginti daugiau kaip 5-10 proc., didelė tautos dalis buvo linkusi patikėti, kad už cukrų jau greitai teks pakloti nebe 3, o 6 litus.
Tiesa, naujienos iš biržų šiek tiek neramina – pavyzdžiui, Londono biržoje per pusmetį cukrus pabrango apie 40 proc. To priežastys – prastas derlius Brazilijoje, kur užauginama daugiausia cukranendrių, ir Rusijoje. Įtampą biržoje didina prognozės, kad cukraus kainos, pasiekusios 30 metų aukštumas, gali ir toliau kilti, mat Kinijoje derlių naikina šalti orai, o Australijoje – potvyniai. Kainas šokdina ir prielaidos, kad cukraus suvartojimas per artimiausią dvidešimtmetį gali išaugti 50 proc.
Lietuvių baimę likti be cukraus, matyt, sukėlė ne biržos naujienos, bet prieš 20 metų įgyta patirtis, kai per blokadą cukrus buvo tapęs tikru deficitu, o kai kurios šeimininkės uogienę virė į uogas berdamos ledinukus. „Esame išskirtinė valstybė, kur tikima viskuo, kad ir kokia nesąmonė būtų parašyta“, – apgailestavo R. Krasuckis.
Ūkio ministerija pranešė, kad šiuo metu Lietuvoje cukraus atsargos sudaro beveik pusę per metus šalyje suvartojamo kiekio. Per metus Lietuvoje suvartojama 110 tūkst. tonų cukraus.
Cukraus ES šalyse yra sukaupta apie 2 mln. tonų. Europos Komisija svarsto galimybę leisti panaudoti vidaus rinkoje eksportui sukauptus 3 mln. tonų cukraus.
