Vadovas geriausiųjų dešimtuke
Įprasta manyti, kad sėkmingi veiklos rezultatai priklauso nuo
gero vadovavimo. Atrodo, logiška vertinti vadovą pagal jo komandos nuveiktus
darbus. Šį stereotipą paneigė į paradoksalią situaciją patekusi Panevėžio rajono
savivaldybė.
Jau trečią kartą žurnalo „Veidas“ surengtuose geriausių šalies
merų rinkimuose Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis iš šešiasdešimties
savivaldybių vadovų užėmė aštuntą vietą. Pernai P.Žagunis įvertintas 10-a,
2008-aisiais – 7-a vieta.
Tačiau savivaldybių reitingų lentelėje Panevėžio rajonas ne
itin turi kuo didžiuotis. Praėjusiais metais rajono Savivaldybei teko tik 48-a
vieta iš 60-ies.
Panevėžio miesto savivaldybė turėtų džiūgauti gerokai
nušluosčiusi nosį artimiausiems kaimynams. Ji atsidūrė tarp dešimties, kuriose
gyventi geriausia – reitingų lentelėje Panevėžys užėmė aštuntą vietą.
Kodėl tuomet nesiseka tame pačiame Lietuvos vidury esančiam
rajonui?
Trūksta duonos, bet ne žaidimų
Tai, kad Panevėžio rajonas tenkinasi tik 12-a vieta nuo galo,
lėmė ir vienas svarbiausių rodiklių sudarant reitingus – Europos Sąjungos
parama, tenkanti vienam gyventojui. Jei Savivaldybę pasiekusias ES struktūrinių
fondų lėšas padalytume visiems rajono žmonėms, kiekvienam tektų po 3794
litus.
Kur kas geresniais rezultatais galėtų pasigirti net mažesnės
savivaldybės. Pavyzdžiui, vienam Joniškio rajono gyventojui teko 5681 litas,
Skuodo rajono – 4649 litai, Pakruojo r. – 4879 litai. Daugiausia ES lėšų
pritraukusioje Neringos savivaldybėje kiekvienam jos gyventojui teko net po
33061 litą.
Suskaičiavus tiesiogines užsienio investicijas į Panevėžio
rajoną, gyventojams į kišenę nubyrėtų dar mažesnė, simbolinė suma – 140 litų.
Tik tiek į rajoną atnešė investuotojai ne iš Lietuvos. Kai buvo rengiami
savivaldybių reitingai, Panevėžio rajone dar gyveno 42 449 žmonės.
Nesunku apskaičiuoti, kad užsieniečiai investavo mažiau nei 6
mln. litų. Tačiau juos privilioti turėjęs Ramygalos plynas laukas atsiėjo
keliskart brangiau – apie 16 mln. litų Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšų.
Šiuo metu Panevėžio rajone belikę vos per 41 tūkst. gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, per metus jame sumažėja vidutiniškai 1000
gyventojų.
Viena iš priežasčių, išgenančių žmones ieškoti laimės, –
nedarbas. Per metus nedarbo lygis rajone sumažėjo vos 1,2 proc. ir šiuo metu
siekia 17,9 proc. Pragyvenimo šaltinio neturi 4800 Darbo biržoje registruotų
rajono gyventojų.
Panevėžio rajone trūksta duonos, bet ne žaidimų. Rajone
priskaičiuojamas 31 kultūros centras. Šioje srityje panevėžiečiai –
nepralenkiami. Kultūros židinių gausa galinčiame pasigirti Šilalės rajone centrų
lygiai tiek pat.
Panevėžio rajonas savivaldybių žemėlapyje išsiskiria ir tankiu
bibliotekų tinklu. Jų rajone 36. Tik trimis daugiau turi Kėdainių ir Rokiškio
rajonai, 42 bibliotekos veikia Vilniaus rajone.
Mažesniųjų nepasivys
P.Žagunis aiškina į geriausių merų gretas įsiveržęs, nes
vadovai buvo vertinami pagal kitokius kriterijus nei jų vadovaujamos
savivaldybės.
Reitingų organizatoriai skelbia, jog aukštą P.Žagunio poziciją
lėmė, kad pastaraisiais metais rajone daugiausia rūpinamasi elementarios
kaimiško rajono žmonių būties gerinimu: vandens tiekimo ir nuotekų sistemų
atnaujinimu, lopšelių-darželių rekonstravimu, mokyklų renovavimu ir jų priestatų
statyba, muziejų ir bibliotekų atnaujinimu, interaktyvių darbo vietų jose
įrengimu ir vietos žmonių mokymu kompiuterinio raštingumo, buvusių žemdirbių
skatinimu imtis kitų veiklų kaime, lankytinų turistinių vietovių tvarkymu.
„Vienaip vertinama mero rinkimuose ir kitaip – savivaldybių.
Panevėžio rajono visi rodikliai gana geri, išskyrus vienintelę poziciją. Daug
balų iš Savivaldybės atėmė tai, kad rajone neturim privačių gydymo įstaigų – nei
odontologijos, nei bendrosios praktikos gydytojų kabinetų. Už šitas pozicijas
mes gaunam nulį taškų, todėl Savivaldybė reitingų lentelėje labai smarkiai
krenta žemyn. Mes esame ne Kupiškis, ne Pasvalys, Biržai, Pakruojis ar kiti
miesteliai, turintys centruose privačias gydymo įstaigas. Mūsų rajone tokie
neišsilaikytų, nes žmonės važiuoja gydytis į miestą“, – aiškino meras.
P.Žagunio teigimu, kiti rodikliai – kultūrinis gyvenimas,
investicijos yra neblogi. Anot jo, Panevėžio rajoną pasiekia mažesnė Europos
Sąjungos parama, nei Skuodo ar Pasvalio savivaldybes, nes šios patenka į
probleminių kategoriją.
„Rajoninėms probleminėms savivaldybėms skiriama gerokai didesnė
parama. Panevėžio rajonas nepateko į 16-os probleminių savivaldybių sąrašą,
todėl negauna tokių didelių pinigų. Mūsų apskrityje yra dvi probleminės
savivaldybės – Rokiškio ir Pasvalio. Pagal Europos Sąjungos skiriamą paramą mes
su jomis negalime lygintis“, – tvirtino meras.
Pasak jo, Joniškio rajono savivaldybė pagal iš ES fondų
pasisemtas lėšas panevėžiečius pralenkė, nes įgyvendino didžiulį projektą –
suremontavo kultūros paveldo objektą.
Laukia geresnių laikų
Naudos rajonas kol kas negavo nė iš didžiausios savo vilties –
Ramygalos plyno lauko. Nors juo domisi vokiečiai, belgai, bet apsistoti kol kas
tesutiko kraiko gyvūnams gamintojai austrai. Tačiau ir jų žadėtosios gamyklos
vadinamajame pramonės lopšy dar – nė kvapo.
Ramygalos varianto po ilgų svarstymų atsisakė ir pieno
perdirbimo įmonei vietą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pasirinkęs „Pienas
LT“ kooperatyvas. Vis dėlto P.Žagunis nemano, kad Savivaldybę teisinga
apkaltinti neveiklumu dėl menkų užsienio investicijų.
„Panevėžio rajonas yra labai patrauklus investuotojams ir
geografiniu, ir kitais aspektais. Bet, matyt, lemia bendra situacija, kad
užsienio verslas atsargiai žiūri į mažesnius rajonus. Matau du variantus – arba
šiandien objektą atiduoti investuotojams už dyka, pritaikius didžiules
lengvatas, arba sulaukti, kai už tą patį bus mokami dideli pinigai“, – svarsto
meras.
Simas KVEDARAVIČIUS
Nuotr. Neuždirbo. Dideles viltis dėjusi į 16
mln. litų kainavusį Ramygalos plyną lauką rajono Savivaldybė per keletą metų
realios naudos iš jo negavo: už investuotus milijonus auginamos piktžolės.
