Klimatologai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje gamtos stichijų ir jų padarytų nuostolių dar daugės.
Draudikai prognozuoja, kad gamtos stichijų atnešami nuostoliai gyventojams ir verslui gali tik didėti.
Trečiadienio (vasario 9 d.) rytą be elektros dar buvo likę apie 18,9 tūkst. vartotojų – daugiau kaip perpus mažiau nei antradienio vakarą. Elektros skirstomųjų tinklų bendrovei LESTO teko pasitelkti papildomų pajėgų – visoje Lietuvoje elektros tinklo gedimus šalina 236 operatyvinės brigados.
Draudikai pastebi, kad uraganinis vėjas pridarė mažiau nuostolių gyventojams nei praėjusiais metais kilusios audros. „Lietuvos draudimas“ užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms.
Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui.
Pernai, palyginti su 2009 m., gamtos stichijų sukelti nuostoliai Lietuvos gyventojams pinigine išraiška išaugo daugiau kaip 5 kartus: užfiksuoti 5097 draudiminiai įvykiai, kurių bendras nuostolis pasiekė 7 mln. litų. Daugiausia žalos pridarė audros (apie pusę visų nuostolių gyventojams), taip pat liūtys, potvyniai ir krušos. Verslui dėl neigiamo gamtos poveikio 2010 m. vien „Lietuvos draudimas“ atlygino žalų už 2 mln. 563 tūkst. litų, 2009 m. nuostoliai dėl gamtos išdaigų sudarė kiek daugiau nei 700 tūkst. litų.
„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad įmonėms daugiausia žalos pridarė audros. Jų sukelti nuostoliai buvo 2 kartus didesni nei 2009 m. ir siekė 1 mln. 116 tūkst. litų.
„Be audrų, kurios sudarė beveik pusę nuostolių verslui, įmonės taip pat kentėjo nuo liūčių ir krušos – jos pridarė net 4 kartus daugiau nuostolių nei 2009 m. Gerokai išaugo žalos dėl žaibo iškrovų ir sniego slėgio, pernai draudikams teko atlyginti žalas ir dėl nuošliaužų bei panašių nelaimių, kokių anksčiau pasitaikydavo itin retai“, – teigė „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.
Beveik 2 kartus pernai išaugo ir išmokos kasko draudimu automobilius apdraudusiems gyventojams ir 30 proc. – verslui. Transporto priemonės stiprių liūčių metu vis dažniau užvažiuoja ant apsemtų kelio ruožų ir vandeniui patekus į variklius patiria hidrosmūgius. Bendrai 2010 m. „Lietuvos draudimas“ dėl ekstremalių gamtos sąlygų (audrų, potvynių, plikledžio) sugadintiems automobiliams remontuoti išmokėjo 7,7 mln. litų.
Vienos didžiausių perdraudimo bendrovių „Swiss Re“ stambiausių pasaulinių draudiminių įvykių statistika rodo, jog per pastaruosius 20 metų ekstremaliai didelių, 4-5 mlrd. JAV dolerių siekiančių, žalų kiekis didėja neregėtais tempais, o apie 80 proc. žalų lemia būtent gamtos stichijos. Nuostolio dydį taip pat smarkiai lemia augantis gyventojų skaičius ir urbanizacija pavojingose gamtiniu požiūriu vietovėse.
Mūsų šalies ir užsienio klimatologai vieningai sutaria, kad 2011 m. bus dar radikalesni, nes šylant klimatui, audros tik stiprės, toliau augs kritulių kiekis, ilgės sausringi periodai.
