Susisiekimo ministro ir prezidentės nuomonės dėl geležinkelių išsiskyrė.
Susisiekimo ministerija suka galvą, kaip išlaviruoti tarp „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką numatančio anksčiau priimto įstatymo ir kritikos, kad permainos nebūtinos ir nenaudingos. Užduotis tapo dar sudėtingesnė, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad siūlomos reformos tėra priedanga norint privatizuoti geležinkelių sektorių.
Vyriausybė kitai savaitei atidėjo sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros pertvarkos modelio. Šiuo metu linkstama pritarti susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pasiūlymui, kad geležinkelių infrastruktūrą valdytų antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė. Tačiau pasiūlymas kritikuojamas, esą skaidyti įmonės visai nebūtina.
„Jei norima prisidengti ES direktyvų reikalavimais ir privatizuoti geležinkelių sektorių, tai nėra gerai. Todėl šios pertvarkymo nepalaikysiu“, – pirmadienį pareiškė D. Grybauskaitė. Analogiškai pertvarką kritikuoja ir opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius, teigdamas, kad Susisiekimo ministerijos siūlomas infrastruktūros atskyrimas tėra tik priedanga, skirta privatizuoti „Lietuvos geležinkelius“.
Tiesa, Vyriausybės nutarimas dalį „Lietuvos geležinkelių“ turto atskirti 2011 metais buvo priimtas dar tuomet, kai pats A. Butkevičius vadovavo Susisiekimo ministerijai. Be to, tai, kad geležinkelių infrastruktūrai valdyti turi būti steigiama atskira valstybės įmonė, numatyta ir Geležinkelių transporto sektoriaus reformų įstatyme, priimtame 2004 metais.
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, kuris nesutinka su prezidentės išsakytais nuogąstavimais, reali privatizacijos grėsmė kiltų tik tuo atveju, jeigu būtų paliktas galioti 2004 metais parengtas geležinkelių reformos įstatymas. „Tai nėra parengimas kokiam nors privatizavimui. Mes ieškome būdų matyti ir skaidriai parodyti visą „Lietuvos geležinkelių“ vidaus finansų judėjimą“, – aiškina A. Kubilius.
„Mes siūlome integruotą geležinkelių valdymą. Tai reikštų, kad yra įkuriama atskira geležinkelių antrinė įmonė, kuriai būtų perduota valdyti patikėjimo teise infrastruktūra“, – teigė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Visgi D. Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas įsitikinęs, kad dabartinis Susisiekimo ministerijos siūlomas variantas – įkurti antrinę įmonę – nėra geriausias pasiūlymas. Pagal ES direktyvas, esą užtektų tik atskirti pelno ir nuostolių ataskaitas. „Nebūtina skaidyti geležinkelių į atskiras įmones, nes Lietuvai naudingiausia laikytis integruoto geležinkelių valdymo modelio“, – mano N.Udrėnas. Anot prezidentės patarėjo, įmonės skaldymo atveju jos veiklos koordinavimo sąnaudos atsvertų galimą naudą.
