Energetikos ministerija reikalauja, kad pasitrauktų „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius V. Valentukevičius (dešinėje), valdybos pirmininkas V. Golubevas (kairėje), o taip pat valdybos narys K. Selezniovas.
Energetikos ministerijos ir „Lietuvos dujų“ konfliktas aštrėja. Antradienį (vasario 8 d.) ministerija pareikalavo atsistatydinti iš „Lietuvos dujų“ valdybos Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą. Taip pat reikalaujama „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus Viktoro Valentukevičiaus pasitraukimo.
Ministerijos teigimu, V. Golubevas ir K. Selezniovas turėtų pasitraukti dėl interesų konflikto.
„V. Golubevas įvardijo, kad „Gazprom“ Lietuvai nustatė aukštesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas, kuris lėmė, kad „Lietuvos dujos“ pakluso „Gazprom“ vienašališkai primestoms dujų kainoms ir tiekimo sąlygoms“, – rašoma Energetikos ministerijos (EM) pranešime.
„Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas V. Golubevas taip pat yra „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas.
Tuo tarpu V. Valentukevičus kaltinamas dėl to, kad „Lietuvos dujų“ vadovybė nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės bei šalies vartotojų interesus.
Vadina „Gazprom“ filialu
Ministerija atkreipė dėmesį, kad „Lietuvas dujų“ finansinėse ataskaitose nebuvo teikiama informacija apie gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugos kainą. Ministerija reikalauja, kad tokia informacija būtų pateikta. Tuo siekiama išsiaiškinti, ar dalis šios paslaugos teikimo sąnaudų nėra perkeliamos Lietuvos gamtinių dujų vartotojams.
„Mes turime aiškiai įvardyti, kokia padėtis susidarė dujų sektoriuje. Bendrovė „Lietuvos dujos“ nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininko bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo „Gazprom“ filialu. Energetikos ministerija ir toliau imsis visų teisinių priemonių, kad apgintų „Lietuvos dujų“ vartotojus nuo monopolininkų diktato“, – pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Lietuvos dujoms“ neįvykdžius reikalavimų, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos tyrimo. „Lietuvos dujos“ savo poziciją ketina pateikti, kai akcininkai susipažins su ministerijos dokumentu.
Kaina – mažiausiai milijonas
Anot advokato Aivaro Raišučio, akcininkas, turintis net ir 1 proc. akcijų, gali reikalauti įmonės valdybos narių ar vadovų atsistatydinti. Tačiau realizuoti tokia teisę nėra paprasta. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tik balsų daugumą (50 proc. plius vienas balsas) turintis akcininkas gali paskirti įmonės vadovą, valdyba taip pat renkama pagal turimų balsų proporcijas.
Bet kuris akcininkas gali kelti diskusijas ir siekti atšaukti iš valdybos narius ar nušalinti nuo pareigų generalinį direktorių, tačiau galutinis sprendimas šiuo klausimu priimamas akcininkų susirinkime balsų dauguma.
Akcininkas, turinti ne mažiau kaip 10 proc. įmonės akcijų, matydamas, kad valdybos narių ir vadovybės veiksmai pažeidžia bendrovės interesus, gali kreiptis į teismą ir prašyti atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tai išimtinai civilinis teisinis veiksmas, skirtas akcininkų ir bendrovės interesams apsaugoti nuo neteisėtos vadovybės veiklos. Teismas gali nuspręsti nušalinti minėtus asmenis nuo pareigų ir skirti laikiną įmonės valdytoją, kol atliekas tyrimas. Jeigu pripažįstama, kad valdybos narių ar vadovų veiksmais iš tiesų buvo pažeisti įmonės interesai, jie iš pareigų gali būti nušalinti teismo sprendimu. Tačiau A. Raišutis įspėjo, kad toks kelias – ilgas ir brangus.
Advokatas svarstė, kad jeigu Energetikos ministerija nuspręs bylinėtis su „Lietuvos dujomis“, toks procesas teisme kainuotų ne mažiau kaip 1 mln. litų.
Skundas Briuseliui
Kiek anksčiau, 2011 m. sausio 25 d., Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Lietuvos valstybei priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Bendrovę po 2003-2004 metais įvykusio privatizavimo pradėjo kontroliuoti „Gazprom“ ( šiuo metu valdo 37,06 proc. akcijų) ir „E.ON Ruhrgas International“ (38,9 proc. akcijų).
