Ar JAV ir Europos šalių taikytos stimuliavimo priemonės sukėlė pasaulinį kainų augimą?
Infliacija tampa vis didesniu galvos skausmu iš recesijos duobės bandančioms išsikapanoti šalims. Per artimiausius mėnesius dar labiau išaugusias kainas gali pajusti ir Lietuvos vartotojai.
Infliacija praktiškai visose didžiosiose pasaulio ekonomikose lipa į viršų. Kai kurias šalis tai jau privertė imtis atitinkamų veiksmų, kitos užsimena apie galimas priemones artimiausioje ateityje. Baiminamasi, kad didelė infliacija pakirsti netvirtą pasaulio ekonomikos atsigavimą ar lemti kainų burbulą žaliavų rinkose.
Norėdama apsisaugoti nuo spekuliacinių burbulų, Rusija pasekė Kinijos ir Turkijos pavyzdžiu bei nusprendė padidinti bankų kapitalo reikalavimus. Taip tikimasi iš apyvartos išimdama dalį grynųjų pinigų, kurie galėtų dar labiau paskatinti investavimo bumą. Investicijos į Rusiją pradėjo plūsti išaugus naftos kainai. Rusijos vyriausybė pareiškė, kad sieks išlaikyti metinę infliaciją tarp 6-7 proc. ribų.
Kad imsis priemonių infliacijai pažaboti, pranešė ir Europos centrinis bankas (ECB). Jo atstovų teigimu, jeigu iki šių metų pabaigos infliacija euro zonoje ir toliau išlaikys didėjimo tendencijas, ECB metų gale ruošiasi padidinti bazinę palūkanų normą. Tiesa, kol kas infliacijos rodikliai euro zonoje nėra tokie, kad keltų didelį susirūpinimą. Metinė euro zonos infliacija 2011 metų sausio mėnesį siekė 2,4 proc., praėjusių metų gruodžio mėnesį – 2,2 proc.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vargu ar dėl didėjančios infliacijos galima kaltinti pastaruosius metus JAV, Europos ir kitų išsivysčiusių ekonomikų vykdytą stimuliavimo politiką. Anot jo, infliacija yra didėjančios žaliavų paklausos padarinys, be to, auganti žaliavų paklausa daugiausia pastebima besivystančiose rinkose. Todėl Vakarų šalių galimybės monetarinėmis priemonėmis pažaboti jos augimą yra labai ribotos.
Kainų didėjimą prognozuoja ir Lietuvoje
Augančių kainų nepavyks išvengti ir Lietuvai. Energetinių išteklių ir maisto kainų augimas šalyje stebimas nuo praėjusių metų rudens, nedaug guodžia ir naujausias pramonės produkcijos kainų indeksas. Pasak N. Mačiulio, vidutinis metinis pramonės kainų augimas praėjusiais metais siekė 10,3 proc., o gruodžio mėnesį jis buvo pasiekęs net 16 proc. Tai reiškia, kad šie pokyčiai anksčiau ar vėliau atsispindės ir vartojimo prekių kainose.
„Istoriniai duomenys rodo, kad vartotojų kainų augimas nuo pramonės kainų augimo atsilieka apie keletą mėnesių. Išaugusias sąnaudas praėjusių metų gale gamintojai labiau kompensavo didindami kainas užsienio vartotojams, dabar ateina eilė vidaus vartotojams“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Statistikos departamentas prognozavo, kad 2011 metų sausio mėnesį metinė infliacija Lietuvoje turėtų sudaryti 3,1 proc., praėjusių metų gruodžio mėnesį ji sudarė 3,6 proc. „Swedbank“ analitikai prognozavo, kad metinė infliacija Lietuvoje šįmet turėtų sudaryto 2 proc., tačiau šią prognozę artimiausiu metu ketina peržiūrėti ir padidinti.
ECB yra paskelbęs, kad jei infliacija išlieka 2-3 proc. ribose, ji gali būti naudinga ekonomikos augimui. Tuo metu didesnė infliacija ir ypač pabrangusios kasdienio vartojimo prekės gali pakenkti vidaus vartojimo augimui. Kasdienių vartojimo prekių brangimas itin jaučiamas tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių, kurie Lietuvoje sudaro didelę dalį vartotojų. Taip verslo lūkesčiai, susiję su vidaus vartojimo pakilimu, šįmet gali ir neišsipildyti.
