Vyriausybė siūlo prekeiviams iki 1000 litų kompensacijas už įsigytus kasos aparatus.
Vasario 7-ąją viešai pasipiktinę Vyriausybės sprendimu įvesti kasos aparatus, turgaus prekybininkai į namus skirstėsi jau susitaikę su mintimi, kad šios prievolės išvengti nepavyks.
Prie Seimo surengtame protesto mitinge, kuriame dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių, kartoti tie patys priekaištai Vyriausybei, nusprendusiai dengtose turgavietėse prekybą maistu leisti tik su kasos aparatais. Piktintasi, kad Vyriausybė „užsimojo prieš žmones, susikūrusius savo darbo vietas ir nestovinčius su ištiesta ranka darbo biržose“.
Ne mažiau kliuvo ir stambiesiems mėsos perdirbėjams – esą šių užsakymą įvesti kasos aparatus ir vykdanti Žemės ūkio ministerija . Mitingą pradėjusi Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (LSVVA) vadovė Zita Sorokienė tvirtino, kad kasos aparatai yra tik preliudija, o vėliau valdžia sieks panaikinti verslo liudijimus.
Smulkieji prekybininkai piktinosi net ir Vyriausybės pasiūlytomis kompensacijomis – esą pinigai tapo jauku palenkti prekybininkus valdžios pusėn. „Smulkieji verslininkai nebijo kasos aparatų! Jie nevykdo neteisėtos veiklos, todėl jiems nėra ko bijoti“, – įrodinėjo Z. Sorokienė.
Jokio uždarbio?
Jeigu turgaus prekybininkams iš tiesų nėra ko bijoti, tai kodėl jie taip aktyviai priešinasi kasos aparatams, tik turintiems palengvinti apskaitą? Mitinge kalbinti smulkieji prekybininkai vienbalsiai įrodinėjo, kad kasos aparatai tik apsunkins jų darbą: jų nebus kur dėti, be to, prekiaujant mėsa sudėtinga vykdyti higienos reikalavimus ir užtikrinti, kad technika veiktų.
„Žiemą, kai šalta, tai net ir skaičiavimo mašinėlės nustoja veikti. Kur jau čia kasos aparatas veiks“, – kalbėjo panevėžiečiai.
„Prekiaujant su kasos aparatais kur kas sudėtingesnė buhalterija. Tam reikia skirti papildomų išlaidų, o dabar prekyba kritusi, jokio uždarbio. Mes tik norime išgyventi krizę, o mums dar sunkina sąlygas“, – skundėsi turgaus prekeivė iš Kėdainių.
Sutuoktiniai iš Telšių taip pat įrodinėjo, kad prekiauti su kasos aparatu – kur kas sudėtingiau. Jie tuo įsitikino, nes vienoje prekyvietėje turi kasos aparatą. Per metus jam prižiūrėti telšiškiai skiria apie 300 litų.
Nors daugumą šių abejonių jau anksčiau yra išsklaidžiusi ir Finansų ministerija, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, prekybininkai oficialių pareigūnų atsakymų negirdi. Matyt, ne veltui.
Iki šiol tiek LSVVA, tiek pavieniai prekeiviai mušėsi į krūtinę, kad per dieną apyvarta siekia apie 200-300 litų, o per metus neviršija 100 tūkst. litų. Būtent ši riba ir yra pagrindinis Vyriausybės bei prekybininkų ginčų objektas. Jeigu per metus apyvarta viršija 100 tūkst. litų, prekybininkas tampa PVM mokėtoju ir turi atseikėti kur kas didesnę mokesčių dalį į biudžetą.
Tačiau IQ portalui viena prekeivė, prašiusi neatskleisti jos pavardės ir miesto, kuriame dirba, patvirtino, kad per dieną apyvarta svyruoja apie tūkstantį litų, bet tai priklauso ir nuo mėnesio. Gruodį, prieš šventes, apyvarta padidėja du tris kartus, tačiau sausis – visai tuščias. Nedidukėje prekyvietėje, kur tėra vienas šaldytuvas, apyvarta per metus svyruojanti apie 250 tūkst. litų. Taigi tikėtina, kad bent jau didmiesčiuose kiekvienas prekeivis mėsa jau per artimiausią pusmetį nuo gegužės 1-osios taps PVM mokėtoju. Nebent tik kas antram ar trečiam pirkėjui įteiks kasos čekį.
Trapi riba
Pasak Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Gintauto Muzniko, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir mokėti šį mokestį nepriklauso nuo to, ar turgaus prekeivis turi kasos aparatą, ar dirba be jo. Kasos aparatas neįpareigoja automatiškai registruotis PVM mokėtoju – tą įpareigoja kitos sąlygos.
Pagal PVM įstatymo nuostatas, jeigu pajamos iš ekonominės veiklos per 12 pastarųjų mėnesių pasiekė ir viršijo 100 tūkst. litų ribą, atsiranda prievolė nuo viršijančios šią ribą sumos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM.
Prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda ir tuomet, jeigu asmuo įsigyja prekių iš kitose ES valstybėse įregistruotų PVM mokėtojų už daugiau nei 35 tūkst. litų per metus. Taigi prekybininkui pakaks iš Lenkijos atsivežti mėsos vos už 35 tūkst. litų, ir jam iš karto atsiras prievolė skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, nepriklausomai nuo to, kad per 12 pastarųjų mėnesių pajamų suma ir nepasiekė 100 tūkst. litų.
