A. Švėgžda. „Autoportretas su moliugu“.
Nacionalinė galerija pristato ne tik vieno įdomiausių XX a. Lietuvos menininkų Algimanto Švėgždos kūrybą, bet ir primena jo asmenybės išskirtinumą.
Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaryta paroda „Algimantas Švėgžda (1941–1996). Tapyba, grafika, piešiniai“. A. Švėgžda – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų: įdomus tapytojas, subtilus grafikas, virtuoziškas piešėjas, palikęs didžiulį kūrybinį palikimą.
Paroda „Algimantas Švėgžda (1941–1996). Tapyba, grafika, piešiniai“ – tai pirmas toks išsamus plačios ir įvairios garsaus dailininko kūrybos pristatymas. Joje – ir mažai žinomi ankstyvieji, sukurti Lietuvoje kūriniai (tarp jų – ir didelio formato poparto stilistikos drobės), ir vėlyvoji, vadinamojo vokiškojo periodo, meditacinė tapyba ir grafika.
Ankstyvieji A. Švėgždos kūriniai, pasak parodos kuratorės Ramutės Rachlevičiūtės, anuomet stebino aistringu jaunatvišku veržlumu. O vadinamąją vokiškąją dailininko gyvenimo ir kūrybos periodą pristatančioje parodos dalyje (A. Švėgžda dėl ligos nuo 1982 m. gyveno tuometėje Rytų Vokietijoje) žiūrovai pirmą kartą išvys pilnus akvarelių ir piešinių ciklus „Tibeto piemenims“ bei „Amerikos čiabuviams“. Juose ypatingai sužvilga A. Švėgždos talento išskirtinumas: išbaigtas ir subtilus piešinys, tiesiog meditacinis žvilgsnis į fiksuojamus objektus.
Parodą puikiai papildantys fotografiniai A. Švėgždos portretai, kino juostoje užfiksuotos menininko gyvenimo akimirkos bei jo paties sukurtas filmas leis plačiau pažinti (o jį pažinojusiems – priminti) dailininko asmenybę ir jo kūrybinę aplinką. Dailininko sumanymus padės geriau suprasti jo parašyti tekstai – pamąstymai ir filosofinės įžvalgos apie kūrybą ir gyvenimą.
Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vilniaus dailės akademijos bei privačių rinkinių. Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje A. Švėgždos kūrybos paroda veiks iki kovo 20 d., vėliau keliaus į Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius.
