Vaiduokliui velka naują rūbą

Siūlys netradicinius būstus

Didmiesčiuose labai madingais, savotišką gyvenimo stilių, ir
gana dažnai – nepigų diktuojančiais loftais verslininkai viliasi išjudinti
sustingusią Panevėžio nekilnojamojo turto rinką. Pavasarį Šermukšnių gatvėje
planuojamiems įrengti loftams pranašaujamas visiškas fiasko arba neįtikėtina
sėkmė.

Prekiautojai nekilnojamuoju turtu pastebi, kad pastaraisiais
metais panevėžiečių elgsena tapo neprognozuojama: keikiantys brangininkus
šilumos tiekėjus ir rinkdamiesi būstą reikalaujantys pateikti sąskaitas už
šildymą, pirkėjai vis tiek perka butus senos statybos daugiabučiuose.

Kas Vilniuje – seniai ne naujiena, Panevėžyje dar tik ateina į
rinką. Apie sovietmečiu buvusių kultūros rūmų maždaug 2000 kv. m patalpose
planuojamus įrengti loftus paskelbusiam vietos verslininkui teko ne tik
pristatinėti projektą potencialiems pirkėjams, bet ir dėl siūlomos prekės
aiškintis pirmą kartą tokį žodį girdintiems panevėžiečiams.

Prieš ketvertą metų didžiules patalpas įsigijusiam Egidijui
Ruzui loftų idėją padiktavo netradicinio būsto ieškojęs klientas. Šiuo metu
buvusiame kultūros židiny griaunamos pertvaros, pavasarį planuojama pradėti
įrenginėti 13 maždaug 80 kv. m loftų, tačiau, pasak E.Ruzo, jų skaičius
priklausys nuo užsakovų pageidaujamų būstų dydžių.

Panevėžiečius privilioti į negyvenamąsias patalpas verslininkas
tikisi originaliais pasiūlymais – terasa ant stogo, židiniais ir pan.,
sutvarkytu kiemu su jame įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir net
pavėsinėmis.

Loftai – kitokiems

Rudenį apie kuriamus loftus paskelbęs E.Ruzas teigia sulaukęs
nemenko susidomėjimo.

Būstais gigantiškoje erdvėje dažniausiai domėjosi 25–36 metų
viengungiai, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas ir dirbantys garsiose,
dažniausiai užsienio kompanijų valdomose bendrovėse. Panevėžiečių pageidaujamas
būstas – 100 kv. m ir maždaug 5 m aukščio.

Tuo tarpu loftus jau pamėgusiame Vilniuje populiariausias
buvusiose gamybinėse patalpose įrengtas būstas gerokai mažesnis – 54–74 kv. m

Panevėžiečių norą gyventi erdviai diktuoja kainų skirtumas.
Pasak E.Ruzo, panorusiesiems įsikurti netradicinėje erdvėje vienas kvadratinis
metras būsto be apdailos kainuotų nuo 600 litų.

Priklausomai nuo kliento poreikių kaina gali šoktelėti ir kelis
kartus. Sostinės nekilnojamojo turto pardavėjai teigia loftą Vilniuje, kai už
vieną kvadratinį metrą prašoma 2500 litų, galintys parduoti per dieną.

Pasak jau įgyvendinto loftų projekto Vilniuje iniciatoriaus
Tomo Grižo, netradicinių erdvių paklausa sostinėje – didžiulė. Nekilnojamojo
turto rinkos sąstingio metu loftai – patys populiariausi.

Tačiau ar didmiestyje pasiteisinusi naujiena sulauks
pripažinimo ir Panevėžyje, T.Grižo nuomone, priklausys nuo kainos ir būsto
ieškančiųjų požiūrio.

„Kad įsigytų loftą, žmogus turi būti kitoks. Į Vilnių
atvykusieji iš mažesnio miesto ir dirbantieji tradicinį darbą paprastai ieško
taip pat tradicinio būsto. Loftus pamėgę menininkai, kūrėjai, ieškantys erdvės,
kurioje galėtų suderinti ir gyvenamąjį būstą, ir darbo vietą. Tačiau taip pat
noriai loftuose įsikuria ir bankininkai“, – pažymi T.Grižas.

Gamyklos netiko

Loftų idėją Panevėžyje svarstė plėtoti ir buvusį mėsos
kombinatą valdžiusi bendrovė „Tamsuma“. Tačiau, pasak jos buvusio direktoriaus
Gintauto Urbelio, šios minties atsisakyta dėl greta pastato nutiestų
geležinkelio bėgių – kažin ar daug atsirastų norinčiųjų įsigyti būstą, kai iš
abiejų jo pusių dunda traukiniai.

G.Urbelio tikinimu, idėjos atsisakyta ir dėl pačios įmonės
sunkios finansinės padėties. Šiuo metu „Tamsumai“ pradėta bankroto
procedūra.

Apie loftus kalbėta ir pardavinėjant bankrutavusios „Ekrano“
gamyklos patalpas. Nors pastatas yra itin vaizdingoje vietoje, ant marių kranto,
tačiau būstams jis pasirodė netinkamas dėl savo praeities – daugelį metų
vykusios kineskopų gamybos.

Nakvynės namai – krepšinio sirgaliams

Panevėžio nekilnojamojo turto rinką prieš septynetą metų
bandyta išjudinti taip pat visiškai nauju mieste projektu – naujos statybos
daugiabučiais Klaipėdos gatvėje. Tačiau iki šiol iš trijų korpusų visiškai
apgyvendintas tik pirmasis, antrajame liko neparduotų keletas didesnių butų, o
trečiajame išpirkta tik 30 proc. butų.

Daugiabučių statytojos bendrovės „Edrija ir partneriai“
direktorius Vilius Dargis pripažįsta, kad nesulaukiant pirkėjų bandoma ieškoti
kitų variantų, kaip užsidirbti iš tuščių būstų. Bendrovė, kaip ir daugelis
Panevėžio verslininkų, deda viltis į rudens pradžioje vyksiantį Europos vyrų
krepšinio čempionatą.

„Viešbučio neatidarysim, bet gal apstatę keletą butų laikinus
nakvynės namus galėtume įrengti. Dėl to dar tarsimės su miesto Savivaldybe“, –
„Sekundei“ teigė V.Dargis.

Anot jo, ar verslininkams Panevėžyje bus pelningas loftų
projektas, sunku prognozuoti, tačiau kuo didesnė nekilnojamojo turto pasiūla,
tuo daugiau išlošia pirkėjas.

„Panevėžyje šiuo metu pirkėjų finansinis pajėgumas minimalus,
todėl sunku tikėtis sėkmės.

Mes pardavinėjame butus jau septynerius metus ir matome, kad
miesto nekilnojamojo turto rinkos tendencijos – neprognozuojamos. Jei būstų
pirkimo kreivė ir kyla, tai vyksta labai minimaliai. Dabar statybų išlaidos neką
mažesnės nei pačių būstų kainos, todėl mes Panevėžyje dar vieno projekto bent
jau kol kas tikrai nevykdytume“, – teigia V.Dargis.

Jaunimo nebeprivilioja

Verslininko nuomone, Aukštaitijos sostinės nekilnojamojo turto
rinkos sąstingį lėmė miesto ekonominė situacija – per keletą pastarųjų metų
viena po kitos iš verslo žemėlapio išnykusios didžiosios pramonės įmonės,
išaugęs nedarbo lygis ir kritusios gyventojų pajamos.

Dar prieš maždaug trejetą metų prekiautojai nekilnojamuoju
turtu vos spėjo suktis. Pasak V.Dargio, naujos statybos daugiabučių pirmajame
korpuse butai buvo parduoti vos baigus statybas.

„Kai kurių Panevėžio įmonių darbuotojai uždirbdavo ne mažiau
nei didžiuosiuose miestuose, o pragyventi čia buvo kur kas pigiau. Todėl iš
didmiesčių jaunimas važiavo į Panevėžį, ėmė paskolas ir pirko butus. Dabar
stebime atvirkštinę reakciją – būstus perka nebent vyresnio amžiaus žmonės arba
emigravę vaikai tėvams. Į miestą atvažiuojančio jaunimo nebesulaukiame“, –
pažymi V.Dargis.

Verslininkas viliasi, kad pardavimą išjudins švelnesnė projektą
finansavusio banko politika, nuo šių metų pradėjusio skolinti iki 100 proc.
būsto vertės.

Naujas kriterijus – sąskaita už šildymą

„Ober-Haus“ nekilnojamojo turto agentūra skelbia stebinti, nors
ir nedidelį, tačiau būstų pirkimo augimą. Agentūros direktoriaus Vilhelmanto
Sereikos teigimu, šiuo metu Panevėžyje populiariausi mažesnio ploto 1–2 kambarių
butai, kainuojantys nuo 50 iki 80 tūkst. litų.

„Dabar pirkėjas labai renkasi, ieško kuo pigesnio, tačiau
geresnės kokybės būsto. Įdomiausia, kad absoliučiai visi, nepriklausomai, kokio
ploto buto ieško, visada prašo parodyti sąskaitas už šildymą. 2008-aisiais, kai
buvo stebimas pakilimas nekilnojamojo turto rinkoje, ir netgi praėjusiais metais
tas mažiausiai pirkėjus domino“, – pasakojo V.Sereika.

Anot jo, namai ir jų dalys nėra populiarios dėl panevėžiečių
menkos perkamosios galios. Didžioji dalis perkančiųjų būstą moka ne banko
skolintais, bet grynaisiais pinigais, o už keliasdešimt tūkstančių litų namo
neįpirksi.

Ar pasiteisins loftai Panevėžyje, V.Sereikos nuomone,
daugiausia nulems pardavėjų diktuojama kaina ir pirkėjų požiūris į pramoninį
Šermukšnių gatvės rajoną.

„Loftų idėja yra gera. Man teko matyti Vilniuje, kaip jie
įrengti. Iš tiesų gyvenimas juose kitoks, gal daugiau tinkamas kūrybinių
profesijų žmonėms. Panevėžyje apie loftus trūksta informacijos – jaunimas
išvažiuoja, o vyresnio amžiaus žmonės ne itin domisi netradicinėmis erdvėmis“, –
mano G.Sereika.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ