Nuslėpė pajamas
Už pajamų nuslėpimą ir mokesčių nemokėjimą bausmės sulaukė
Panevėžio bitininkų draugijos narys Jonas Kaušius bei jam talkinusi giminaitė –
direktorė ir kasininkė Jolita Kaušienė.
Šimtatūkstantinę baudą teks sumokėti ir verslininko valdytai
bendrovei „Lyduva“.
Baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų finansų sistemai – apgaulingo
buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo
Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo maždaug dvejus metus. J.Kaušius ir
J.Kaušienė pripažinti kaltais. Už parduotus automobilius šimtus tūkstančių litų
pajamų nuslėpę ir vengę prievolės valstybei panevėžiečiai privalės sumokėti
baudas.
Bendrovės direktoriui skirta 12 tūkstančių 500 litų, kasininkei
– 18 tūkstančių 750 litų ir bendrovei kaip juridiniam asmeniui – 250 tūkstančių
litų bauda.
Teismas taip pat patenkino Panevėžio apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 136 tūkstančių 291 lito civilinį ieškinį dėl neatliktos
prievolės valstybei. Nuteistieji privalės atlyginti po 1 tūkstantį 199 litus
teisminio proceso išlaidų.
Baudžiamąją bylą 2008-aisiais teismui perdavė Panevėžio
apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė.
Nusikalto 2006-aisiais
Automobilių prekyba besiverčiančios bendrovės „Lyduva“ vadovai
J.Kaušius ir J.Kaušienė tapo kaltinamaisiais išsiaiškinus, kad buvo nuslėptos
pajamos ir nesumokėti mokesčiai už parduotas mašinas.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad verslininkai
darbuotojams nurodydavo į sąskaitas ir pažymas įrašyti mažesnes sumas, negu buvo
sumokėję pirkėjai.
Neteisingi duomenys buvo įrašomi ir į pridėtinės vertės
mokesčio deklaracijas – suklastoti dokumentai pateikti Panevėžio apskrities
valstybinei mokesčių inspekcijai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities
skyriaus pareigūnai nustatė, kad bendrovė 2006-aisiais neapskaičiavo ir
nesumokėjo į valstybės biudžetą 105 tūkstančių 722 litų pridėtinės vertės
mokesčio, 88 tūkstančių 178 litų pelno mokesčio ir 23 tūkstančių 514 litų
socialinio mokesčio.
„Tokie fiktyvūs sandoriai tarp automobilių prekyba
besiverčiančių bendrovių ir asmenų prokurorinės veiklos praktikoje pastebimi
gana dažnai. Už nuslėptas pajamas, nesumokėtus mokesčius valstybei ir kitus
nusikaltimus finansų sistemai baudžiamąja tvarka tenka atsakyti net ir po
kelerių metų.
Todėl kiekvienu atveju pravartu pagalvoti ne tik apie asmeninę
atsakomybę pasirašant fiktyvų sandorį, bet ir apie verslo įmonės likimą“, –
teigė Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo
organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius.
Atsakomybės neišvengia
G.Marcinkevičiaus tvirtinimu, teisėsaugos institucijos imasi
įvairių prevencinių priemonių, todėl verslininkams nereikia tikėtis nuo
atsakomybės išsisukti: „Parduodantiesiems automobilius ar juos perkantiesiems
nereikėtų tikėtis, kad pavyks išvengti mokesčių, kad tokie apgaulingos apskaitos
tvarkymo atvejai liks nepastebėti.“
Mokesčių slėpimo atvejai ir būdai jiems atskleisti aptariami
Panevėžio apygardos prokuratūros koordinaciniuose pasitarimuose su Valstybinės
mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos,
apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo
tarnybos vadovais.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorų
akiratyje šiuo metu yra keletas panašių finansinių nusikaltimų bylų: vienose
palaikomas valstybinis kaltinimas nagrinėjant jas teisme, kitose –
organizuojamas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka FNTT
Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai.
Įstatymai tam, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų
reikalaujamą buhalterinę apskaitą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų
arba bauda. Už šiame straipsnyje numatytas veikas baudžiamąja tvarka atsako ir
juridinis asmuo.
Justė BRIEDYTĖ
