Daugelio šalių pareigūnai paskelbė, kad Egipto kurortuose gali būti nesaugu.
„Egiptas yra ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos kelionių organizatorių pagrindinė duona, – IQ pripažino „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis. – Skaičiuosime, kiek mūsų bendrovei kainuos šie neramumai. Bet kol kas neturiu net preliminarių skaičių“.
Paskutinėmis sausio dienomis vis daugiau pasaulio valstybių paskelbė nerekomenduojančios savo piliečiams vykti į Egiptą. Tokį pareiškimą išplatino ir mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija. Sausio 31-osios duomenimis, iš viso į Egiptą buvo išvykęs 671 turistas iš Lietuvos.
Du didžiausi šalies turizmo organizatoriai – „Novaturas“ ir „Tez Tour“ – apsisprendė nutraukti keliones į Egiptą ir per pirmą vasario savaitę parskraidinti atgal į Lietuvą visus poilsiautojus.
Nuostolius skaičiuos vėliau
Kol kas Lietuvos bendrovės nesileidžia į kalbas dėl galimų nuostolių, nors pripažįsta, kad į Egiptą visam vasario mėnesiui buvo suplanuotos kelionės keturis kartus per savaitę. Lėktuvas, talpinantis 148 keleivius, į kurortus šalia Raudonosios jūros turėjo skristi beveik pilnas. Žinant, kad vidutinė kelionės į Egiptą kaina siekia apie 2 tūkst. litų, nesunkiai galima paskaičiuoti, kad atšaukusios vos vieną reisą, bendrovės gali netekti beveik 300 tūkst. litų pajamų.
Aleksandras Sukovas, „Tez Tour“ generalinis direktorius, tvirtino, kad nuostoliai bus apskaičiuoti vėliau, kai bus pargabenti išvykę klientai, o rezervavusieji keliones į Egiptą apsispręs, ar atidėti jas vėlesniam laikui, ar rinktis naują maršrutą.
Jeigu žmonės pageidaus atgauti jau sumokėtus pinigus, kelionių organizatoriai tikina tam jokių kliūčių nedarysią. Abu didieji kelionių organizatoriai mėgina surasti naujų kelionių maršrutų, kad klientams galėtų pasiūlyti alternatyvų.
Tikėtina, kad didžiąją dalį turistų gali pervilioti Pietų Europos šalys. Kol Egiptas bergždžiai stengiasi neprarasti žiemos turizmo lyderio titulo, graikai jau džiaugiasi itin padidėjusiu turistų skaičiumi. Per paskutines sausio dienas daugumos Atėnų viešbučių užimtumas padidėjo iki 70-80 proc., nors paprastai tokiu laiku būdavo užimta apie pusę kambarių.
Beje, Graikija gana skaudžiai pajuto, kokie gali būti protestuotojų sukeltų neramumų padariniai. Kai pernai gegužę Atėnuose kilo riaušės ir žuvo keli žmonės, turistai suskubo atsisakyti atostogų Graikijoje, net ir jos salose. Vien Rode buvo rezervuota 20 proc. kambarių mažiau nei įprastai.
Sugadins atostogų rojaus įvaizdį
Besitęsiantys neramumai Egipte jau pakenkė šios šalies, kaip atostogų rojaus, įvaizdžiui. Nuostolius skaičiuoja ne tik turizmo sektorius, sukuriantis 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir visa ekonomika.
Keliones į šią šalį kasdien atšaukia vis daugiau pasaulio turizmo bendrovių. Pirmiausia buvo nutraukti skrydžiai į Kairą, kur įtūžę protestuotojai ėmė siautėti gatvėse. Didžiosios skrydžių bendrovės „Lufthansa“, „British Airways“ jau pranešė pasiruošusios pasiųsti daugiau lėktuvų, kad būtų pargabenti visi klientai, norintys anksčiau laiko grįžti namo.
Tačiau buvo ir tokių kelionių agentūrų, pavyzdžiui „TUI Travel“ ir „Thomas Cook“, kurių atstovai atkakliai kartojo, kad poilsiautojams niekas negresia ir jie ramiai atostogauja. Tiesa, vėliau bendrovės pranešė, kad klientai gali pasikeisti rezervuotas keliones į Egiptą į poilsį kitose šalyse. Dauguma kelionių agentūrų suskubo atšaukti skrydžius į Egiptą bent iki vasario 7-osios.
Nors skrydžių bendrovės ir kelionių organizatoriai kol kas tik užsimena apie būsimus nuostolius, biržose kotiruojamų įmonių akcijų vertė paskutinėmis sausio dienomis po truputį smuko.
Kada išgaruos baimė?
Tarptautinis Kairo oro uostas, antras pagal dydį Afrikoje po Johanesburgo (Pietų Afrikos Respublika), per metus aptarnauja apie 16 mln. keleivių. Didžioji dauguma – 15 mln. – yra turistai. Be to, turizmo pramonė šalyje sukuria net penkias darbo vietas iš šešių. Oficiali statistika skelbia, kad 2009-aisiais Egiptą aplankė 12,5 mln. turistų, kurie šalyje paliko 10,8 mlrd. JAV dolerių (27 mlrd. litų).
Egipto prekybos rūmų federacijos ekonomikos patarėjas Khaledas M. Hanafy naujienų agentūrai AP teigė, kad kol kas verslo nuostoliai nėra įvertinti, tačiau neramumai šalies ekonomikai gali atsieiti milijardus JAV dolerių. Paskutinėmis sausio dienomis verslas, ypač sostinėje, buvo visiškai paralyžiuotas: biurai uždaryti, laivai, atplaukę su maisto produktais ir kitomis prekėmis, priversti stovėti uoste, nes neleidžiama jų iškrauti.
Prasidėjus protestams vietos gyventojai ir užsieniečiai suskubo pinigus pervesti iš vietos į užsienio bankus. Vien paskutinėmis sausio dienomis iš Egipto bankų į kitus užsienio bankus kasdien buvo pervedama po 500 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų).
Labiausiai nuogąstaujama, kad jeigu tokia padėtis užsitęs, Egiptas gali pritrūkti vandens, maisto ir degalų. Kai kurių maisto produktų kainos jau ėmė kilti. Vien tik per sausio 30-ąją turguje kilogramo svogūnų kainos padidėjo nuo 0,25 iki 0,6 JAV dolerio (nuo 0,6 iki 1,5 lito), pomidorų – nuo 0,25 iki 0,85 (nuo 0,6 iki 2,1 lito), o pupelės pabrango net penkis kartus – nuo 0,35 iki 1,7 JAV dolerio (nuo 0,8 iki 4,2 lito).
Įvykiai Egipte, kaip ir prognozuojama, gali toliau šokdinti naftos kainą – ši nuo sausio 27-osios iki 31 d. pakilo beveik 5 proc. ir visai priartėjo prie 100 JAV dolerių ribos. Nors Egiptas išgauna nedaug juodojo aukso, tačiau šalis valdo Sueco kanalą, kuris yra pagrindinis naftos tiekimo kelias.
Naujienų agentūra AP cituoja JAV kelionių agentūros „Distants Horizonts“ vadovę Janet Moore, kuri teigė, kad apie 80 proc. klientų, rezervavusių kelionę į Egiptą, planuoja jos atsisakyti. Verslininkė pripažino, kad nesitiki sulaukti naujų užsakymų poilsiui į Egiptą artimiausius šešis mėnesius.
Vis dėlto verslas, prisimindamas neseną praeitį, tikisi, kad Egiptas netrukus vėl atgaus pasitikėjimą turistų akyse. Tokios viltys turi pagrindą. Kai 1997 m. prie šventyklų Luksore buvo sušaudyti 58 turistai ir 4 egiptiečiai, turizmo apimtys staiga smuko, tačiau gana greitai sugrįžo į ankstesnį lygį ir toliau augo. Tas pats scenarijus kartojosi ir po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių.
