Pigių skrydžių bendrovės kai kuriais sprendimais primena tradicines avialinijas.
Nuo tada, kai dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje pakilo pirmasis jų lėktuvas, Europos pigių skrydžių avialinijos užvaldė apie trečdalį visų oro kelionių regione. Jos poilsiautojams pristatė kadaise miglotai atrodžiusias kryptis poilsiui, tokias kaip Estijos sostinė Talinas ar Egipto kurortas Šarm El Šeichas. Dabar neištirtų vietų likę daug mažiau.
Nacionalinės oro linijos, tokios kaip Didžiosios Britanijos „British Airways“ arba Vokietijos „Lufthansa”, bandė apginti savo rinkos dalis supaprastindamos paslaugas ir atpigindamos artimuosius skrydžius.
„Pigių avialinijų rinka buvo greito augimo ir nekomplikuotų strategijų rinka. Tačiau dabar ji asocijuojasi su lėtu augimu ir komplikuotomis strategijomis“, – teigia Keithas McMullanas, Anglijos konsultavimo tarnybos „Aviacijos ekonomika“ atstovas.
Europos pigių skrydžių avialinijų prototipas – Amerikos pigių skrydžių bendrovė „Southwest Airlines“. Ji sumažino išlaidas techninei priežiūrai pradėjusi naudoti tik vienos rūšies lėktuvus, kuriuos pirko dideliais kiekiais, todėl dar gavo ir nuolaidą. Šios avialinijos arba apskritai atsikratė maitinimo ir gėrimų tiekimo lėktuve, arba pradėjo už tai imti papildomą mokestį.
Lėktuvai skraidė pirmyn ir atgal tais pačiais maršrutais, dažnai aplenkdami triukšmingus centrinius oro uostus, o nusileisdami nuošaliuose. Todėl „Southwest Airlines“ pavykdavo nusileidusį lėktuvą vėl pakelti į orą per mažiau nei pusvalandį. Beveik nuo pat paslaugų teikimo pradžios bilietus buvo galima įsigyti internetu. Nauda iš tokios taupymo strategijos buvo perkelta keleiviams, kurie galėjo sutaupyti.
Europos pigių skrydžių lyderė Airijos bendrovė „Ryanair“ iliustruoja, kaip kinta „biudžetinių“ avialinijų pramonė. Manoma, kad šios bendrovės keleivių kiekio augimas sulėtės nuo 14 proc. per 2009 ar 2010 metus iki 6 procentų 2013 metais arba 4 procentų vėlesniais metais.
Bendrovė „Ryanair“ yra vis dar linkusi siūlyti nebrangius bilietus ir naudotis antrarūšiais oro uostais, kurie arba apskritai neapmokestina nusileidimo, arba mokesčiai yra nedideli. Tačiau naujose kryptyse bendrovė ketina atsisakyti pačių pigiausių bilietų, o skrydžius kai kuriomis kryptimis perkelti į svarbesnius oro uostus, kurie vilioja pigių skrydžių bendroves.
„Ryanair“ tokiu principu jau pakeitė skrydžius į Barseloną. Ateityje šios avialinijos mažiau koncentruosis į keleivių skaičiaus augimą, o daugiau į tai, kaip ištraukti daugiau pinigų iš kiekvieno keleivio.
Pagrindinis šios bendrovės konkurentas žengia dar toliau. Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ jau padidino skrydžių dažnumą ir pradėjo daugiau naudotis pagrindiniais oro uostais, tokias kaip Londono Getviko ar Paryžiaus Charleso de Gaulle‘o.
Be to, „easyJet“ nusitaikė į taupius verslininkus ir neseniai pagerino aptarnavimo lygį lėktuve. Keleiviams gali būti suteikta pirmenybė laipinant į lėktuvus, jeigu jie pirkdami bilietus už tai primokėjo arba naudojasi „easyJet“ lojalumo programa. Čia yra viena išimtis – „easyJet“ operatorius Vokietijoje, kuris daugiau orientuojasi į šilto klimato mėgėjus.
Akivaizdu, kad „easyJet“ reikia naujos krypties. Pastaraisiais metais, kai pastangos sumažinti sąnaudas pakenkė ir bendrovės patikimumui, ši kompanija vargsta. „Ryanair“, priešingai, išlaiko gerą reputaciją ir dėl savo punktualumo, ir dėl to, kad retai pameta keleivių bagažus.
Sausio 20 dieną, po to, kai oficialiai paskelbtas pranešimas apie prognozuojamus 160 mln. svarų sterlingų (640 mln. litų) pusmečio nuostolius, „easyJet“ akcijų kaina krito 16 procentų. Šios biržoje listinguojamos avialinijos susikirto su savo įkūrėju ir didžiausiu akcininku seru Steliosu Haji-Ioannou, kurio nuomone, bendrovė perka per daug lėktuvų ir žiemos metu praranda per daug pinigų.
Ko gero, dramatiškiausias pasikeitimų pavyzdys rinkoje yra Vokietijos avialinijos „Air Berlin“, prarijusios kelias mažesnes oro bendroves ir taip tapusios antromis didžiausiomis oro linijomis Vokietijoje bei trečiomis didžiausiomis „biudžetinėmis“ avialinijomis Europoje.
„Air Berlin“ pertvarkė skrydžių tvarkaraščius– taip pat elgtųsi tradicinis oro vežėjas, kad paskatintų jungiamuosius skrydžius per Berlyno Tegelio, Diuseldorfo ir Maljorkos Palmos stambiuosius oro uostus.
„Air Berlin“ kartu su Austrijos partneriu „Niki“ net tris kartus per savaitę siūlo tiesioginius skrydžius iš Berlyno į Dubajų. Be to, šiuo metu bendrovė aptarinėja bendradarbiavimo sutartį su oro linijomis „Emirates“, kad keleiviai iš Persijos įlankos galėtų Vienoje persėsti ir skristi į kitus Europos miestus. „Air Berlin“ taip pat stoja į pasaulinį oro bendrovių aljansą, kuriamą „British Airways“ ir „American Airlines“ pagrindu.
Panašiai kaip „Air Berlin“, ketvirtoji pagal dydį Europos pigų skrydžių bendrovė „Norwegian“ skleidžia sparnus ir siūlo tolimesnius skrydžius į Artimuosius Rytus ar Šiaurės Afriką. Taip ši bendrovė braunasi į teritoriją, kurioje paprastai karaliauja tradicinės avialinijos.
Pastarosios turės priprasti prie dažnesnių įsiveržimų į jų padangę.
Europos dangus prigrūstas įvairių formų, dydžių ir kainų skrydžių pasirinkimo nuo pilno aptarnavimo iki pigių avialinijų. Pasirinkite vieną iš jų ir tikėkitės, kad bagažas atskris su jumis.
