Įmonių įsigijimas ir susijungimas: ar Lietuva seks pasaulio pėdomis?
Praėjusiais metais pasaulio įsigijimo ir susijungimo (angl. M&A – Mergers & Acquisitions) rinkoje buvo matomas ženklus atsigavimas. Mažos kapitalizacijos įmonių (iki 50 mln. JAV dol.) sandorių vertė, palyginti su 2009 m., išaugo 15 proc., vidutinės kapitalizacijos įmonių (iki 500 mln. JAV dol.) sandorių vertė išaugo net 30 proc. Tai rodo, kad įmonės pasaulyje jau atsigavo po krizės sukelto šoko ir, optimizavusios sąnaudas bei užsiauginusios finansinius raumenis, pradeda vėl aktyviai dairytis plėtros galimybių. 2011-aisiais galime toliau tikėtis 20–25 proc. augimo, nors 2007 m. lygio neturėtume pasiekti iki 2012–2013 m.
Tačiau ar situacija Lietuvoje seks pasaulines tendencijas?
Nors patikimos sandorių statistikos nėra, galima drąsiai teigti, kad auksiniai metai Lietuvos įsigijimo ir susijungimo rinkai buvo 2007–2008 m. Tuo metu esant pigiam finansavimui ir, kaip tuomet atrodė, puikioms veiklos perspektyvoms, dominavo pirkėjų rinka, kurie dažnai sumokėdavo pardavėjų prašomą kainą. Į Lietuvą atslinkus krizei, 2009–2010 m. užsienio investuotojai apskritai nusigręžė nuo Baltijos šalių, o strateginiai pirkėjai labiau rūpinosi, kaip išlikti ir grąžinti paskolas bankams. Vietiniai finansiniai investuotojai, jeigu ir gaudavo finansavimą iš bankų, kur kas labiau pradėjo vertinti riziką ir nagrinėti įmonių perspektyvas.
Kas Lietuvos laukia 2011 m.? Įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių turėtų daugėti, tačiau gerokai konservatyviau nei išsivysčiusiose rinkose.
Pirma, vis dar užrištas bankų paskolų krepšelis, ir didesni nuosavo kapitalo reikalavimai lemia, kad potencialūs vietiniai pirkėjai kur kas konservatyviau vertina perkamas įmones. Kadangi perkant įmonę reikia kur kas didesnės nuosavo kapitalo dalies, finansiniai investuotojai atsargiau vertina investicijos atsiperkamumą.
Antra, pirkėjai ir pardavėjai labai skirtingai įsivaizduoja verslo vertę. Pirkėjai nori pirkti verslą, turintį geras augimo perspektyvas, eksporto rinką, stabilų piniginį srautą ir stiprų balansą už prieinamą kainą. Tačiau tokio verslo savininkai kaip tik tikisi papildomos premijos, kurios pirkėjai šiuo metu nėra pasiruošę mokėti.
Trečia, neseniai įveikę krizę ir dar nesugrįžę prie 2007–2008 m. pelno, įmonių savininkai neskuba patys inicijuoti valdomų įmonių pardavimo ir mano, kad dabar laikas parduoti yra vis dar nepalankus. Didelė dalis įmonių savininkų vis dar pervertina savo valdomo verslo vertę, o pirkėjai nebemoka tokių aukštų kainų kaip anksčiau, todėl sandoriai neįvyksta.
Ketvirta, pagrindiniai stambūs pirkėjai – užsienio, ypač Skandinavijos, strateginiai ir finansiniai investuotojai – nusigręžė nuo nedidelės ir sąlyginai rizikingos Baltijos šalių rinkos ir žiūri arba į Rusiją, Ukrainą bei kitas NVS šalis, arba grįžo į savo namų rinkas. Likusiems šiame regione investuotojams Lenkija atrodo patrauklesnė dėl stambesnių įmonių ir didesnės rinkos, o Estija – dėl savo finansinio stabilumo ir neseniai įvesto euro.
Todėl dviejų stambių potencialių pirkėjų kategorijų – užsienio investuotojų ir vietinių finansinių investuotojų – susidomėjimas įsigijimu Lietuvoje 2011 m. vis dar turėtų būti priblėsęs. Tačiau jų bus. Kartu su didele dalimi Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai susimažino veiklos sąnaudas ir persvarstė finansinių srautų planavimą, jie 2011–2012 m. galės būti pasiruošę naujam įsigijimui.
Kokiuose sektoriuose gali būti daugiausia įsigijimo ir susijungimo sandorių? Kadangi vartojimas vietinėje rinkoje auga lėčiau nei pasaulyje, populiariausios yra greičiau atsigaunančios eksportuojančios gamybos įmonės. Kaip ir šiuo metu visame pasaulyje, viena karščiausių rinkų turėtų būti maisto gamyba, ypač orientuota į eksporto rinkas. Lietuvos mėsos ir konditerijos sektoriai vis dar nesulaukė ilgai prognozuotos konsolidacijos. Konsolidacija padėtų įmonėms pagerinti savo pozicijas derybose su didžiaisiais prekybos centrais ir padidinti pelningumą. Pieno sektoriuje konsolidacija nėra tikėtina, tačiau įmonėmis gali domėtis stambūs užsienio pirkėjai, pavyzdžiui, aktyviai apsiperkantis „Danone“. IT paslaugų ir infrastruktūros, žiniasklaidos ir vėjo energetikos sektoriai išliko patrauklūs ir krizės metu ir toliau turėtų pritraukti investicijas.
Apibendrinant, pasaulyje investuotojų nuotaikos yra puikios. Tikimasi, kad per artimiausius porą metų įsigijimo ir susijungimo rinka pasieks anksčiau buvusius lygius. Nors Lietuva ir atsiliks nuo šio bumo, 2011 m. bus įdomesni ir aktyvesni nei ankstesni metai.
____________________
Karolis Rūkas, UAB FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas
