Skaičiuojame pasaulio plutokratus.
Milijoną dolerių turintį žmogų kone kiekvienas pavadintų turtingu, tačiau daugybė milijonierių jiems nepritartų. Save jie lygina ne su mokytojais arba pardavėjais, o su kitais tėvais iš privačių mokyklų, kurias lanko jų vaikai. Tačiau, skaičiuojant pasaulio turtuolius, reikia susitarti dėl ribos. Ir šiuo atveju 1 mln. JAV dolerių yra visiškai tinkamas mato vienetas. Visus, kurių likvidaus turto (išskyrus namus) vertė siekia arba viršija 1 mln. JAV dolerių, konsultantų bendrovė „Capgemini“ vadina „didelį nuosavą kapitalą turinčiais individais“ – taip konsultantų žargonu vadinami turtuoliai. Vertinant pagal šį konservatyvų matą, „Capgemini“ ir banko „Merrill Lynch“ duomenimis, planetoje yra apie 10 mln. milijonierių.
Kitas bankas, „Credit Suisse“, vartoja ne tokią griežtą (ir aiškesnę) apibrėžtį: milijonieriumi gali būti bet kuris asmuo, kurio grynojo turto vertė viršija 1 mln. JAV dolerių; įskaitant viską – namus, meno kolekciją, netgi dar nenaudojamo pensijų plano vertę. „Credit Suisse“ parengtoje „Pasaulinėje turto ataskaitoje“ rašoma, kad 2010 m. viduryje tokių žmonių buvo 24,2 mln. – apie 0,5 proc. suaugusių žemės gyventojų. Taip skaičiuojant milijonierių yra daugiau nei australų. Jų kontroliuojamo turto vertė siekia 69,2 trln. JAV dolerių – tai daugiau kaip trečdalis viso pasaulio turto. Apie 41 proc. gyvena JAV, 10 proc. Japonijoje ir 3 proc. Kinijoje.
Kaip šie žmonės praturtėjo? Dažniausiai savo pastangomis. Pasak „Capgemini“, savo turtus paveldėjo tik 16 proc. didelį nuosavą kapitalą turinčių individų. Įprasčiausias būdas praturtėti – pradėti verslą: beveik pusė (47 proc.) pasaulio turtuolių yra verslininkai.
Sukurti milijono dolerių vertės verslą nereikia genijaus, bet gerai, jei esi sumanus ir itin darbštus. Savo knygoje „The Millionaire Next Door“ („Milijonierius kaimynystėje“) Thomasas Stanley ir Williamas Danko pastebėjo, kad net keista, koks neišsiskiriantis yra paprastas JAV milijonierius. Gyvenimą jis praleido kantriai taupydamas ir turimus pinigus investuodamas į savo verslą. Jis negyvena prabangiausiame miesto rajone – kam švaistyti pinigus, kuriuos galima investuoti? O jo skonis toks paprastas, kad vargu ar jį atskirtumėte nuo kaimynų. Jis perka 40 dolerių kainuojančius batus ir labiausiai mėgsta „Ford“ automobilius.
„Capgemini“ vertinimu, dar 23 proc. pasaulio milijonierių praturtėjo dirbdami už atlyginimą. Kai kurie milijono dolerių barjerą peršoka gana lengvai. JAV kabelinės televizijos bendrovės „Liberty Media“ vadovas Gregory Maffei 2010 m. uždirbo 87 095 882 dolerius. Pasak konsultantų bendrovės „Hay Group“, generaliniams direktoriams iš 456 didžiausių biržoje kotiruojamų JAV bendrovių vidutiniškai mokama po 7,23 mln. dolerių per metus. Bet daugumą sudaro kvalifikuoti specialistai arba vadybininkai, kurie nešvaisto pinigų. Jungtinėse Amerikos Valstijose ortodontas per metus uždirba apie 200 tūkst. dolerių. Baigęs medicinos mokyklą jis gali būti iki ausų įsiskolinęs, bet visą gyvenimą gaudamas uždarbį, taupydamas ir investuodamas jis turbūt gali sukaupti milijoną dolerių.
Kai kurie žmonės vylėsi, kad finansų krizė sumažins turtuolių įtaką. Tam tikra prasme taip ir nutiko: nemaža turto dalis išgaravo ne vienam. Pasak „Capgemini“, 2008 m. didelį nuosavą kapitalą turinčių individų (pagal šios bendrovės apibrėžtį) skaičius pasaulyje sumažėjo 15 proc. – iki 8,6 mln. Bendras jų turtas sumažėjo beveik 20 proc., nors tebebuvo įspūdingas – 32,8 trln. JAV dolerių, arba po 3,8 mln. kiekvienam. Patiems turtingiausiems sekėsi dar prasčiau: turto už 30 mln. JAV dolerių ir daugiau turinčių žmonių skaičius 2008-aisiais sumažėjo ketvirčiu, o jų turtas sumažėjo 24 proc.
Tačiau turtuoliai jau atsigavo. Pagal „Capgemini“ matą bendras jų turtas 2009 m. padidėjo 19 proc. – iki 39 trln. JAV dolerių. Pirmą kartą Azijoje turtuolių buvo iš esmės tiek pat, kiek Europoje – apytikriai po 3 mln. kiekviename kontinente. Siekiantis 9,7 trln. JAV dolerių bendras Azijos plutokratų turtas, tiesą sakant, viršijo bendrą europiečių turtą. Šiaurės Amerikos piniguočiai tebebuvo šiek tiek turtingesni: 3,1 mln. turtuolių pasidalijo 10,7 trln. JAV dolerių.
Daugiau pinigų, svaresnis žodis
Pasaulinė turtų piramidė turi labai platų pagrindą ir smailią viršūnę. Vienas procentas pačių turtingiausių suaugusiųjų kontroliuoja 43 proc. viso pasaulio turto, 10 proc. turtingiausių kontroliuoja 83 proc., o 50 proc. neturtingiausių teturi 2 proc. Tai rodo didžiulį įtakos skirtumą. Turtingiausias dešimtadalis kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio kapitalo, taigi jų balsas svarus finansuojant verslą, labdarą ir politikus. O 50 proc. neturtingiausių beveik nekontroliuoja jokio kapitalo.
Nepaisant to, žmonių situacija toje didžiulėje grupėje gana skirtinga. Daug jaunimo iš turtingų šalių neturi turto, o jų piniginės prikimštos kreditinių kortelių su išnaudotu limitu. Formaliai dėl skolų jie neturtingesni už nieko neturinčius Afrikos valstiečius. Bet jų pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis, o perspektyvos geresnės. Danijoje ir Švedijoje pritrenkiančiai daug, net 30 proc., gyventojų sako, kad jų skolos viršija turtą, bet alksta nedaugelis. Daugybė tiesiog pasiėmė didžiules paskolas studijoms, kurias atlaidi vyriausybė jiems leidžia grąžinti labai lėtai.
Piramidės viršūnėje įsitaisė 81 tūkst. žmonių, kurių turtas viršija 50 mln. JAV dolerių. Iš jų apie 30 tūkst. turi daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių, o 2,8 tūkst. daugiau kaip 500 mln. JAV dolerių. „Credit Suisse“ skaičiavimais, pačiame smaigalyje yra apie 1 tūkst. turinčių milijardą JAV dolerių (žr. 1 grafiką).
Kurį laiką po kracho daug turtuolių plūdo į saugius prieglobsčius. Anot „Capgemini“, 2006 m. saugiai į reguliarią grąžą užtikrinančius instrumentus jie buvo investavę 21 proc. savo turto, o 2010 m. jau 31 proc. Be to, jie buvo linkę trauktis iš nepažįstamos aplinkos. Europiečiai daugiau investavo Europoje, amerikiečiai – JAV ir t. t. Stulbinamai daug, net 71 proc., sako vis dar nepasitikintys reguliavimo tarnybomis, kurios turėtų apsaugoti nuo krizių.
Po kracho daug turtuolių sumažino nebūtiną prabangą, ypač parodomąją. Pasak „Capgemini“, jachtų prekyba pasaulyje 2009-aisiais nusmuko 45 proc., ir keturiems iš penkių jachtų gamintojų teko mažinti gamybos apimtis arba užsidaryti. Bet prabangos prekių rinka atsigauna.
O vertinant visą praėjusį dešimtmetį, kaupiantiems turtus laimė neabejotinai šypsojosi. Pasak „Credit Suisse“, 2000–2010 m. bendras pasaulinis turtas (ne tik turtuolių) padidėjo 72 proc. – iki 200 trln. JAV dolerių. Beveik pusė dėl to, kad doleris atpigo kitų valiutų atžvilgiu, bet likusioji dalis dėl ekonomikos augimo ir didėjančio gyventojų skaičiaus. Suaugusiųjų skaičiui pasaulyje nuo 3,6 mlrd. išaugus iki 4,4 mlrd., vidutinis vienam asmeniui tenkantis turtas nuo 30,7 tūkst. JAV dolerių išaugo iki 43,8 tūkst.
Sekti, kaip auga turtuolių turtas, nėra lengva. Skirtingai nuo pajamų, turto deklaruoti mokesčių inspekcijai nereikia. Bet gausu įrodymų, kad „pastarasis dešimtmetis buvo itin palankus susikrauti ir išlaikyti didžiulį turtą“, kaip suformulavo „Credit Suisse“. Norint 1995 m. patekti į žurnalo „Forbes“ 400 turtingiausių žmonių Amerikoje sąrašą, pakako turėti 418 mln. JAV dolerių. Dabar jau reikia milijardo.
