Suskubo mokytis
Vokietijai jau šį pavasarį atvėrus darbo rinką Baltijos ir kai
kurių Rytų Europos valstybių piliečiams, lietuviai turėtų pakeisti emigracijos
kryptį iš šiaurės į vakarus. Užsienio kalbų mokyklos pastebi naują, pasaulinės
politikos diktuojamą tendenciją – prieš pusmetį piką pasiekęs susidomėjimas
norvegų kalba slopsta užleisdamas vietą vokiečių kalbai.
Nuo dviejų iki trijų mėnesių trunkančių kursų kaina Panevėžio
užsienio kalbų mokyklose svyruoja nuo 480 iki 650 litų už 50 akademinių valandų.
Net ir išaugus sąskaitoms už šildymą ir kritus šeimos pajamoms
panevėžiečiai vis dėlto noriai investuoja į užsienio kalbą ir tiki, kad už kelis
šimtus litų perka raktą į sotesnį gyvenimą svetur.
Panevėžyje penktus metus užsienio kalbų kursus
organizuojančiame Eglės Kavaliauskaitės biure vokiečių kalba skamba tik keletas
mėnesių.
Pasak E.Kavaliauskaitės, netolimų kaimynų kalba pradėta domėtis
nuo praėjusio rudens, kai pasklido žinia apie nuo 2011-ųjų gegužės lietuviams
atsiveriančią Vokietijos daugiamilijoninę darbo rinką.
„Iki praėjusio rudens norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos
nesulaukdavome, bet dabar poreikis akivaizdžiai auga“, – tvirtina kursų vadovė
E.Kavaliauskaitė.
Anot jos, vokiečių kalbą šturmuoja įvairiausio amžiaus
panevėžiečiai – nuo studentų iki kone pensininkų. Tačiau visus vienija bendras
tikslas – pralaužyti liežuvį taip, kad įtiktų darbdaviui vokiečiui.
„Ne tik tikisi išvažiuoti, bet ir jau realiai išvažiuoja. Ypač
moterys į vokiečių šeimas tvarkyti namų ar senukų prižiūrėti“, – pastebi kursų
vadovė.
Dailiosios lyties atstovės, net ir įkopusios į penktąją dešimtį
– pagrindinės užsienio kalbų kursų lankytojos. E.Kavaliauskaitės nuomone, tai
nereiškia, kad lietuviai vyrai tokie imlūs, jog svetimą kalbą perkrimstų ir be
mokytojų pagalbos.
„Moterys atsargesnės. Jos sunkiai įsivaizduoja, kaip galėtų
išvažiuoti nemokėdamos kalbos. O vyrai linkę rizikuoti“, – mano kursų vadovė.
Poreikį diktuoja darbo rinka
Vokiečių kalbai renesansą žada ir „Kalba Lt“ pardavimų
vadybininkė Sandra Raišelienė. Nors norinčiųjų išmokti vokiškai antplūdžio nėra,
tačiau mokykla rengiasi jų bumui.
„Jau pasimokėme su norvegų kalba. Prieš pusmetį buvęs
milžiniškas susidomėjimas ja jau slopsta, bet matome, kad auga vokiečių kalbos
populiarumas“, – tvirtina S.Raišelienė.
Užsienio kalbų mokyklos turbūt kaip niekas kitas gerai jaučia
verslo rinkos pulsą: įmonėms užmezgus ryšius su partneriais užsienyje, išauga ir
kalbų kursų poreikis.
Anot S.Raišelienės, „Kalba LT“ statistinis mokyklos klientas,
besimokantis vokiečių kalbos – pusamžis vyras, kurio darbas susijęs su
Vokietija. Tuo tarpu moterys, ypač vyresnio amžiaus, dažniausiai į kursus
užsirašo ne reikalo spiriamos, o tam, kad savo žinių bagažą papildytų dar viena
užsienio kalba.
S.Raišelienė neabejoja, kad į kursus netrukus plūstelės ir
būsimieji emigrantai.
Anglų kalba – tik iš bėdos
Kad mokant tik populiariąją anglų kalbą skintis kelią svečioje
šalyje gali būti ne mažiau sunku, kaip ir be jos, pripažįsta įdarbinimu
užsienyje užsiimančios agentūros. Daugelis darbdavių pageidauja, kad emigrantai
bent jau švebeldžiuotų jų gimtąja kalba. Įdarbinimo agentai perspėja, kad
vokiečiai – būtent tokie.
„Vokietija lietuviams patraukli šalis, nes netoli, pigi
kelionė, o ir atlyginimai ten geri. Bet lietuviams joje gali būti gana sunku,
nes vokiečiai – reiklūs darbdaviai, be to, pageidauja, kad darbuotojas mokėtų
vokiškai. Emigrantams reikia žinoti, kad vokiečiai – savotiški nacionalistai,
angliškai jie stengiasi nešnekėti. Net iš viešbučių kambarinių reikalauja mokėti
vokiečių, prancūzų, rusų kalbas. Anglų kalbos pakanka nebent statybininkams,
inžinieriams“, – pastebi įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios agentūros
„Ara Travel“ direktorė Rita Kotovienė.
Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 26 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Suvienijo.
E.Kavaliauskaitės teigimu, vokiečių kalbą šturmuoja nuo studentų iki kone
pensininkų. Tačiau visus vie-nija bendras tikslas – pralaužyti liežuvį taip, kad
įtiktų darbdaviui vokiečiui.
