Geležinkelių infrastruktūros valdymą planuojama perduoti antrinei „Lietuvos geležinkelių" įmonei.
Vyriausybė, planuodama „Lietuvos geležinkelių“ (LG) pertvarką, nuo kalbų perėjo prie darbų. Seimui bus siūloma įkurti nebe atskirą, o antrinę LG bendrovę, kuriai turėtų atitekti geležinkelių infrastruktūra: bėgiai, stotys, depai ir kitas turtas.
Pirmadienį (sausio 24 d.) Vyriausybė pasitarime pritarė įstatymų projektams, pagal kuriuos iš vienos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų atsirasti dvi. Pagrindinė įmonė ir toliau turėtų užsiimti krovinių ir keleivių pervežimu, taip pat valdyti riedmenų parką, o naujai įkurtai antrinei bendrovei atiteks infrastruktūra.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad jeigu Seimas pritartų tokiam pertvarkos planui, būtų sumažintas LG įstatinis kapitalas, dalį jo perduodant įsteigtai antrinei įmonei. Ši turėtų išgyventi imdama infrastruktūros mokestį iš LG ir kitų vežėjų. Artimiausiu metu ketinama įvertinti planuojamo perduoti turto vertę. Atskirti dvi pagrindines LG veiklos sritis – krovinių ir keleivių gabenimą –planuojama per dar kitą restruktūrizacijos etapą. Šiuo metu keleivių pervežimas LG yra nuostolingas ir kompensuojamas iš pelningo krovinių gabenimo.
E. Masiulis yra sakęs, kad jeigu infrastruktūros mokestis sumažėtų, geležinkeliais krovinius galėtų gabenti ir kiti vežėjai.
Anksčiau Vyriausybė planavo steigti atskirą įmonei geležinkelių infrastruktūrai valdyti. Tačiau šios minties atsisakyta dėl to, kad įmonės steigimas esą turėtų neigiamų pasekmių: mažėtų veiklos efektyvumas, didėtų sąnaudos, be to, būtų sudėtinga koordinuoti spendimų priėmimą, kiltų interesų konfliktai tarp geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) dėl investicijų į geležinkelių infrastruktūrą, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir tvarkaraščių sudarymo bei geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimo ir t.t.
Tačiau Teisingumo ministerija siūlo apsvarstyti, ar tokių neigiamų pasekmių neatsiras ir tuo atveju, jeigu bus įsteigta antrinė bendrovė.
Atskirti infrastruktūros valdymą nuo pagrindinės geležinkelių bendrovės Lietuvai būtina įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus. Geležinkelių transporto sektoriaus reforma turi užtikrinti, kad geležinkelio įmonės veiktų rinkos sąlygomis bei geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomybę.
Iki šiol geležinkelių reforma Lietuvoje stringa. 2007 m. apsispręsta „Lietuvos geležinkelių“ reorganizaciją atidėti iki 2011 m. pabaigos, nes specialistai užtruko įvertinti didelį įmonės turtą, o Vyriausybė pristigo lėšų vykdyti geležinkelių reformą. Pagal anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą, pirmojo reformos etapo įgyvendinimo pabaiga buvo numatyta 2006 m. pabaigoje, o antrojo – 2007 m. pabaigoje.
