Verslininkų atstovai skaičiuoja, kad minimalią algą gauna ketvirtadalis privataus sektoriaus darbuotojų.
Stambieji verslininkai sutinka, kad nuo šių metų liepos 1-osios minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) didėtų nuo 800 iki 900 litų, tačiau tokie planai gąsdina smulkiųjų įmonių savininkus.
Antradienį (sausio 25 d.) posėdžiavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas vienbalsiai pritarė siūlymui, kad nuo metų vidurio MMA didėtų 100 litų, o neapmokestinamasis pajamų dydis – 60 litų: nuo 470 iki 530 litų. LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius skaičiavo, kad darbuotojo, gausiančio minimalią 900 litų algą, pajamos didės 84 litais, o asmens, uždirbsiančio 2 tūkst. litų prieš mokesčius, atlygis į rankas padidės vos 12 litų.
„Jeigu įmonėje darbuotojų, gaunančių minimalią algą, yra mažiau kaip 8 proc., darbo užmokesčio fondas išliks tas pats. Valstybės biudžetui tai didelės įtakos neturės, nes paliekama ta pati proporcija tarp MMA ir neapmokestinamųjų pajamų, t.y. 58 proc. O jeigu įvyktų blogiausias scenarijus ir didėtų minimali alga, bet nedidėtų neapmokestinamosios pajamos, tuomet į biudžetą patektų gerokai daugiau pinigų, tačiau tikslas, kad darbuotojai, gaunantys minimalią algą, uždirbtų daugiau, nebūtų pasiektas“, – kalbėjo J. Guzavičius.
Tiesa, kai kurie LPK atstovai domėjosi, kaip tokie pokyčiai paveiks smulkųjį verslą. J. Guzavičius svarstė, kad smulkiajame versle atlyginimai yra panašūs į šalies vidurkį (vidutinė alga prieš mokesčius 2010 III ketv. siekė 2081 litą), tad ir nedidelėms įmonėms neturėtų būti sudėtinga mokėti didesnį MMA. „Pokyčius ypač pajus tie, kurie iki šiol buvo linkę atlyginimus mokėti vokeliuose“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.
Vis dėlto siūlymas įteisinti 900 litų dydžio MMA žavi ne visus darbdavius. Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius IQ įrodinėjo, kad dar tikrai ne laikas didinti minimalią algą. „Dauguma smulkiųjų įmonių vis dar tebėra prie pat bedugnės krašto. MMA didinimas būtų stumtelėjimas į nugarą ir vėl pasipiltų bankrotai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad apyvarta smuko 30-40 proc., ir padėtis gerėja labai po truputį“, – kalbėjo A.Mackevičius.
Anot jo, ir statistikos duomenys liudija, kad didinti MMA dar anksti. Kelių nedidelių parduotuvių savininkas skaičiavo, kad prieš krizę MMA gaudavo apie 13 proc. privataus ir apie 10-11 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų. Įsisiūbavus krizei, privačiame sektoriuje, kur vien per 2009 m. atleista apie 160 tūkst. žmonių, MMA gavo net 25 proc. dirbančių žmonių.
„Siūlymui didinti MMA pritartume tik tuomet, jeigu gerokai didėtų ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Planai jį didinti iki 530 litų smulkiojo verslo neišgelbės. Vadinasi, arba pasipils antra bankrotų banga, arba verslas ieškos būdų, kaip nemokėti didėsiančių mokesčių. Galbūt dar daugiau žmonių darbins puse etato“, – svarstė A.Mackevičius.
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė, laikosi nuomonės, kad MMA padidinimas neišspręs vadinamosios vokelių problemos: „Dalį vokelių minimalios algos kėlimas panaikintų, tačiau nebūtinai. Gali nutikti visiškai priešingai, ir, užuot legalizavusios, sandorio pusės gali visiškai pasislėpti šešėlyje“.
Paskutinį kartą MMA didinta 2008 m. sausį. Ar nuo liepos 1-osios ji didės 100 litų, galutinai apsispręs Trišalė taryba ir Vyriausybė. Iki šiol planuota, kad nuo 2012-ųjų MA galėtų siekti 1000 litų prieš mokesčius.
