Rinkoje kol kas ramu
Savo valdas planuojantys plėsti ūkininkai, žemės savininkai,
laukiantys palankaus momento ją parduoti, ir nekilnojamuoju turtu
spekuliuojantieji nekantriai laukia žinios, ar nuo gegužės 1 dienos užsieniečiai
galės įsigyti žemės ūkio ir miško paskirties žemės, ar jie tokios teisės neturės
dar trejus metus.
Šiemet gegužės 1-ąją baigiasi Lietuvos septyneriems metams
išsiderėtas pereinamasis laikotarpis, kurio metu draudžiama užsieniečiams mūsų
šalyje įsigyti žemės ūkio ir miško paskirties žemės. Pagal stojimo į Europos
Sąjungos sutartį Lietuva dar gali prašyti ribojimo laikotarpį pratęsti iki
2014-ųjų gegužės 1 dienos, t. y. trejiems metams.
Jei pereinamasis laikotarpis baigsis, žemė ir miškas
neabejotinai brangs. Ūkininkams ar lopinėlį žemės ateityje svajojantiesiems
įsigyti tai būtų labai bloga naujiena, tačiau turintiesiems lūkesčių gerai
užsidirbti iš žemės sklypų – gana gera perspektyva.
Gal puikiai išlavintą uoslę turintys nekilnojamojo turto
perpardavinėtojai, anksčiau dirbę su gyvenamosios ir komercinės paskirties
objektais, jau suskubo nusitaikyti į žemės ūkio paskirties žemę?
Panevėžio nekilnojamojo turto agentūros teigia, kad kol kas
žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ramu. Žemės sklypų pasiūla gerokai viršija
paklausą, išskyrus ūkininkus dominančių didelių – nuo 10 iki 50 hektarų –
derlingos žemės sklypų.
SEB banko finansų analitikai, praėjusių metų pirmąjį pusmetį
pastebėję spekuliatyvaus pobūdžio operacijų žemės ūkio paskirties sklypais
didėjimą, dabar svarsto, kad tai greičiausiai buvo epizodinis reiškinys.
Kita vertus, daugelis finansų žinovų laikosi nuomonės, kad
žemės ūkio paskirties sklypų pirkimas yra pelningas verslas.
„Bet kuriuo atveju tai yra gera investicija, tik klausimas,
kaip greitai tą pelną bus galima gauti“, – „Sekundei“ sakė SEB banko prezidento
patarėjas Gitanas Nausėda.
Vakarų Europos šalyse žemės ūkio paskirties žemė yra nuo 10 iki
50 kartų brangesnė nei šiuo metu Lietuvoje. ES derlingesnės žemės ūkio
paskirties žemės hektaras kainuoja vidutiniškai 15–20 tūkstančių eurų, o mūsų
šalyje – 4–7 tūkstančiai litų ir dar mažiau.
Tačiau prekybos nekilnojamuoju turtu specialistai mano, kad
gyventojai, turintys nedidelius, vieno, dviejų ar kelių hektarų žemės ūkio
paskirties sklypus, neturėti puoselėti didelių vilčių, kad jų valdos bus labai
patrauklios užsienio pirkėjams.
„Manau, kad užsieniečius labiausiai domins ūkininkauti skirta
žemė, taip pat komercinės paskirties sklypai, bet vargu ar jie pradės kurti
sodybas mūsų kaimuose. Nebent pavieniais atvejais“, – sakė nekilnojamojo turto
agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio skyriaus direktorius Vilius Sereika.
Aktyviausi – ūkininkai
V.Sereika sutinka, kad iš žemės ūkio paskirties žemės
perpardavinėtojai gali uždirbti. Tačiau tam reikia pigiai nupirkti ir turėti
galimybę neribotam laikui įšaldyti lėšas. Tai gali daryti nebent turintieji
laisvų pinigų. Imti paskolas iš bankų ir mokėti palūkanas būtų per daug
rizikinga.
Be to, bankai nenoriai duoda paskolas žemės ūkio paskirties
žemei pirkti.
„Ūkininkai jau kuris laikas stengiasi nusipirkti nuomojamą žemę
iš savininkų. Juos domina dideli sklypai, esantys arčiau jų ūkių. Žinoma, jie
žiūri ir į žemės našumo balą“, – kalbėjo jis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ vadybininkas Robertas
Pocius teigia, kad derlingos žemės pasiūlos beveik nėra.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Markesa“ direktorius Saulius
Markevičius pritaria kolegoms, kad dideli, bent jau nuo 10 hektarų derlingos
žemės plotai, esantys netoli stambių ūkių, yra greitai nuperkami.
Pasak jo, ūkininkai už jiems tinkamos žemės hektarą
nesiderėdami kloja 4–5 tūkstančius litų, jeigu našumo balas itin aukštas, duoda
ir daugiau.
„Žemės ūkio paskirties žemės rinkos pastaruoju metu aktyviausi
dalyviai – ūkininkai. Nieko stebėtina, kad jie suinteresuoti išplėsti savo
valdas, kol žemės kainos jiems įkandamos ir kol dar yra tinkamos ūkininkauti“, –
teigė S.Markevičius.
Beje, valstybinės žemės Panevėžio rajone likę apie 10
tūkstančių hektarų.
Tačiau, anot Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio teritorinio
žemėtvarkos skyriaus vadovės Zinaida Marmokienės, visa ji – palyginti mažo
derlingumo.
Rajono meras Povilas Žagunis įsitikinęs, kad dabar leisti
pirkti žemę užsieniečiams būtų didžiausia klaida.
„Šalies biudžetui, žinoma, tai būtų didesnės pajamos. Taip pat
ir žemės savininkams. Bet mūsų ūkininkai praktiškai būtų sunaikinti. Kita
vertus, pagalvokime, kas būtų likę iš tų nuomojamų žemių, jeigu ūkininkai jų
nebūtų dirbę, prižiūrėję. Todėl ir sakau, kad būtų didžiausia neteisybė, jei ta
žemė atitektų užsieniečiams. O greičiausiai taip ir būtų, nes mūsų ūkininkai
tikrai neįpirktų po 20 tūkstančių eurų už hektarą“, – kalbėjo rajono galva.
Niša – sodinti mišką
S.Markevičius išskyrė ir dar vieną dominuojančią žemės ūkio
paskirties žemės pirkėjų kategoriją – norintieji užsidirbti, pasinaudoję Europos
Sąjungos parama.
Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 21 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ
P. Luko nuotr. Vertybė. Nekilnojamojo turto
rinkos ekspertai neabejoja, kad turintieji laisvų pinigų ir investuojantieji į
žemės ūkio paskirties žemę nepraloš net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiams
šiemet dar ir nebus leista jos pirkti.
