V. Dombrovskis.
Mes 2010-uosius pagrįstai galime vadinti tikslingais krizės įveikimo metais, mat globalios ekonomikos atsigavimas vyksta daug sparčiau, nei buvo prognozuojama anksčiau. Tuo pat metu tenka pabrėžti, kad ateities perspektyvas reikia vertinti atsargiai, nes svarbiausias politinis prioritetas pasaulio ekonomikoje ir toliau lieka finansų sektoriaus gaivinimas, kuriam įtakos gali turėti ir pakartotinis nuosmukis.
Europos Sąjungos (ES) tolesnį vystymąsi gali neigiamai paveikti taip pat ir keleto valstybių valdžios sektoriaus finansų problemos bei būtinybė sumažinti pernelyg didelį biudžeto deficitą, kad būtų užtikrintas valstybės finansų tvarumas. Latvija yra viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kuri palyginti sparčiai konsolidavo biudžetą ir realizavo krizės sąlygas atitinkančią politiką. Tiesa, mūsų valstybė buvo patekusi į didžiausią ekonomikos krizę, todėl Vyriausybei liko tik dvi išeitys – leisti valstybei bankrutuoti arba toliau bendradarbiauti su kreditoriais, tuo pačiu metu dramatiškai sumažinant biudžeto išlaidas ir atliekant daugybę kitų nepopuliarių sumanymų tiek išlaidų, tiek pajamų srityje.
Šiuo metu galima prognozuoti, kad 2011-aisiais ekonominio augimo tempai pasaulyje nežymiai sulėtės. Visų pirma, tai yra susiję su objektyviais faktoriais. Pirma, su taupymo ciklu, nes pokriziniu laikotarpiu bendrovės jau atnaujino rezervus, antra, su fiskalinio stimulo silpnėjimu. Daugelyje šalių ekonominės veiklos atsikūrimą didžiąja dalimi taip pat vėlins keliuose sektoriuose vykstančios finansų konsolidavimo priemonės, valstybės skolos lygio išaugimas ir darbo rinkos perspektyvos.
Vadinasi, galima teigti, kad tolesnį ekonominį vystymąsi didele dalimi lems tiek globalios ekonomikos gebėjimas atkurti augimą, tiek Latvijos įgyvendinamos ekonomikos skatinimo politikos veiksmingumas. Todėl vienas iš šios Vyriausybės būsimų uždavinių bus priemonių planas gamybai ir eksportui skatinti, neleidžiant ekonomikai „ataušti“, bet išnaudojant kiek įmanoma daugiau skatinimo priemonių ekonominio aktyvumo naudai.
Rinkos analizė rodo, kad 2010–2011 metų Latvijos ekonomikoje dar negalime tikėtis esminio vidaus paklausos augimo. Tai objektyviai lemia aukštas namų ūkių įsiskolinimų ir žemas privataus sektoriaus investicijų lygis, taip pat būtinybė sukonsoliduoti biudžetą. Nors pagerėjo pasitikėjimo rodikliai, ekonomiškai aktyvios gyventojų dalies perkamąją galią akivaizdžiai riboja nekilnojamojo turto burbulo metais prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai.
Savo ruožtu privataus sektoriaus investicijas labiausiai nulemia verslininkų laukimo nuotaikos kalbant apie ateities perspektyvas, tai lemia menka bendroji paklausa, kuri dar labiau padidina bankų sektoriaus atsargumą išduodant kreditus. Ši prielaidų grandinė tam tikru mastu formuoja savotišką ratą, iš kurio išėjus ekonomika daug sparčiau atsigautų. Tad vienas pirmųjų Vyriausybės uždavinių yra nuosekli ekonomikos gaivinimo politika, kuri didintų bankų sektoriaus pasitikėjimą ir skatintų paskolų išdavimo atnaujinimą. Žinoma, tai nebus tokie mastai, kokie Latvijoje buvo prieš kelerius metus, nes neatsakinga paskolų išdavimo politika neabejotinai buvo viena pagrindinių krizės priežasčių.
Dabartinės tendencijos rodo, kad pagrindinis ekonomikos atgaivinimo šaltinis šiemet ir kitais metais bus eksportas. Savo ruožtu, vidaus paklausai išliekant reliatyviai žemame lygyje, nebus sudarytas papildomas spaudimas importui padidinti. Todėl yra pagrindo tikėtis, kad Latvijos prekių ir paslaugų eksporto ir importo balansas ir toliau išliks pozityvus.
Darbo rinkoje 2011 metais situacija po truputį gerės – dirbančių skaičius pamažu didės, tačiau, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, augimo tempai bus santūresni. 2011 metų naujuoju darbo sezonu užimtumo didėjimas vėl bus spartesnis. Pirminiai skaičiavimai liudija, kad 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, dirbančių skaičius galėtų išaugti daugiau negu 2,6 procento.
Krizės padarinius sėkmingiau įveiks apdirbamoji pramonė, transporto ir ryšių sektoriai. Šiuose sektoriuose darbo jėgos paklausa jau 2010 metais viršijo 2009-ųjų lygį. Tačiau kituose sektoriuose darbo jėgos paklausa ir toliau išlieka žema. Pavyzdžiui, įdarbintųjų statybose skaičius, palyginti su 2009 metų vidurkiu, yra daugiau nei 20 proc. žemesnis, o padidėjimo laukiama tik 2011 metais (apie 3 proc.). Tuo tarpu įdarbintųjų skaičius viešųjų paslaugų sektoriuje ir toliau mažės, tai nulems biudžeto konsolidavimo priemonės ir viešojo sektoriaus reformos. Prognozės rodo, kad biudžeto išlaidų apribojimai neleis didinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus bent jau iki 2013-ųjų.
Apibendrinant galima sakyti, kad 2011 metais augimas, palyginti su ankstesniais metais, bus pozityvus. Prognozuojamas BVP dydis bent jau 3,5 proc. viršys 2010-ųjų lygį, taip pat 2011 metais beveik visuose šalies ekonomikos sektoriuose laukiama teigiamo augimo. Tai ekonominės prognozės, kurias tiesiogiai lemia ir Latvijos vidaus politikos stabilumas bei nuoseklumas, sėkmingai tęsiant ekonomikos gaivinimo programą.
____________________
Valdis Dombrovskis yra Latvijos premjeras. Šis komentaras išspausdintas IQ žurnale, 2011 m. sausio mėn. numeryje.
